Praėjusių metų pabaigoje į nuomojamą butą Mogiliovo gatvėje su šeima atsikrausčiusi Asta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma. - Autor. past.) iki tol su policija nebuvo turėjusi jokių reikalų. Tačiau netrukus ji tapo nuolatine pareigūnų "kliente", nes į šį namą panašiu laiku atsikraustęs ir virš jos nuomojamo buto įsikūręs vyras pradėjo skųstis dėl neva keliamo triukšmo. Galiausiai moteriai buvo paskirta 90 eurų bauda, perpildžiusi kantrybės taurę ir paskatinusi pakeisti gyvenamąją vietą.
Nuomininkai nepagyvens?
Moteris pasakojo, jog per 3 mėnesius pareigūnų vizitų buvo sulaukusi turbūt apie 10 kartų. Patys pareigūnai paaiškindavo, jog atvyko dėl to, kad kaimynas skundžiasi iš jos buto sklindančiu triukšmu, tačiau patys esą pakraipydavo galvomis, kad nei triukšmo, nei jo šaltinių nebuvo nei girdėti, nei matyti. Tiesa, moteris pripažino, kad vienąsyk 2 eurų dydžio bauda gal ir buvo pelnyta, nes pareigūnų vizito buvo sulaukta per dukters gimtadienio šventę.
"Esame normali šeima - tvarkomės, žiūrime televizorių, dukros užsiiminėja savo veikla, bet jokių pokylių namie tikrai nerengiame", - pasakojo Asta.
Vienąsyk ji aukščiau gyvenantį dėl triukšmo pareigūnams nuolat besiskundžiantį vyrą buvo sutikusi kieme ir bandė šnekėtis, bet šis esą didelio noro bendrauti neparodė.
Prieš porą savaičių Asta nusprendė susirinkti daiktus ir kraustytis iš Mogiliovo gatvės, nes policija paskyrė 90 eurų baudą dėl viešosios rimties trikdymo, nors tuo metu ji sako kietai miegojusi.
"2 valandą išgirdome mus pabudinusį skambutį į duris. Kol mano vyras atsikėlė iš lovos, užsimetė chalatą, nieko prie durų jau nebebuvo. Po tos nakties vėl sulaukiau kvietimo apsilankyti pas tyrėją. Pareigūnai teigė užfiksavę triukšmą ir man buvo paskirta 90 eurų bauda. Bet kaip jie jį užfiksavo? Tada trūko kantrybė ir nusprendžiau išsikraustyti. Juk nė karto iki tol, kol neatsikėliau į šį butą, nebuvau bausta už triukšmą. Be to, kiti kaimynai kažkodėl negirdi triukšmo, tik tas vienas", - sakė prieš kelias savaites būstą Mogiliovo gatvėje palikusi Asta.
Anot jos, tokia situacija stebina ir buto savininką - žmogus dabar bijo, kad, esant tokiam kaimynui, kuris, beje, atsikraustė tik prieš kelis mėnesius, niekam nepavyks išnuomoti būsto.
Vien tik skundiku nepasitiki?
Klaipėdos policijos Pietinės policijos nuovados viršininkas Vaclovas Pliuškys "Vakarų ekspresui" atskleidė, jog triukšmu Astos nuomojamame bute pareigūnams teko domėtis net 9 kartus. Iš jų, anot policininkų, pasitvirtino trys. Gruodžio 20-ąją pareigūnai užfiksavo triukšmą, tačiau buvo apsieita be baudų. Po to sekė 4 kvietimai kalėdiniu laikotarpiu: tiek ryte, tiek vėlai vakare ar net naktį. Tada "triukšmo faktas nefiksuotas atvykusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais". Gruodžio 29 dieną, kai vyko dukters gimtadienis, moteris dėl triukšmo sulaukė 2 eurų baudos. Po to sekė dar 2 "nepavykę" kvietimai, o galiausiai vasario 28 d. "triukšmadarei" skirta 90 eurų bauda.
"2 valandą triukšmas fiksuotas atvykusių pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pareigūnai buvo atvykę, buto durų niekas neatidarė. Užėjus į pareiškėjo butą buvo nustatyta, jog triukšmas girdėjosi - trikdoma viešoji rimtis", - rašoma pareigūnų pranešime.
Pasirodo, jog tiek pakako skirti nemenką baudą.
Uostamiesčio policininkai, paklausti, kokiu būdu nustatomas triukšmas, aiškino, jog pirmiausia pagal iškvietimą atvykę pareigūnai patys įsitikina, ar išties trikdoma viešoji rimtis, o tada vadovaujamasi sveiku protu.
"Jei triukšmas, kuris, vadovaujantis protingumo kriterijais, yra fiksuojamas, pareigūnai bando sudrausminti pažeidėjus, nustatomas triukšmavęs asmuo, surašomi tarnybiniai pranešimai dėl pasitvirtinusio fakto nurodant konkrečias aplinkybes", - aiškino V. Pliuškys.
Jis pridūrė, kad jei triukšmadarys sureaguoja į pastabas, liaujasi trukdyti kaimynams ir skundai nesikartoja, apsieinama be teisenos.
Kitas dalykas, jei atvykus pareigūnams triukšmo negirdėti. Tada jie surašo tarnybinį pranešimą ir tada darbą esant rašytiniam besiskundžiančio asmens pareiškimui pradeda tyrėjas. Jis tokiu atveju privalo apklausti kitų butų gyventojus bei triukšmadarį. Jei kiti kaimynai nieko negirdėjo ir nėra kitų nenuginčijamų įrodymų, tokias teisenas dažniausiai atsisakoma pradėti.
"Remiantis tik pareiškėjo teiginiais, jei jų nepatvirtina atvykę pareigūnai bei kiti namo gyventojai, administracinė teisena nepradedama", - pabrėžė policijos atstovas.
Yra unikalių skundų
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys teigė, jog gyventojai dėl kaimynų keliamo triukšmo kreipiasi ir į šį skyrių. Pernai buvo sulaukta 25 įvairių skundų dėl triukšmų (ne tik dėl kaimynų, tačiau ir barų bei panašiai), tačiau jų pasitvirtino maždaug pusė. Be to, dalis skundų pagal kompetenciją buvo perduota pareigūnams arba sveikatos specialistams. Vedėjas pripažįsta, jog neretai pagalbos šaukiasi ir nelabai adekvatūs asmenys.
"Kartais pritrūksta paprasto supratimo tarp kaimynų. Džiaugiamės, kai kaimynai susitaiko, bet yra buvę atvejų, kad institucijas - mus, policiją, Visuomenės sveikatos centrą - kviečia aiškindamiesi tarpusavio konfliktus ir neretai patys pamatome, kad ginčas kilo visai ne dėl triukšmo", - sakė V. Valys.
Vis dėlto kontrolierių vadas pripažįsta, kad įstatymas labiau palaiko besiskundžiančiojo pusę. Net Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje pažymima, kad kiekvienas asmuo turi teisę į ramią gyvenamąją aplinką.
Dažniausiai tikrinti triukšmadarių viešosios tvarkos institutas važiuoja dieną, o nakties metu triukšmaujančiais kaimynais dažniau domisi policininkai. Atvykę Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai esą taip pat nepatiki vien tik besiskundžiančiojo nuomone.
"Įstatymas ir taisyklės numato įrodymų rinkimą ir jų turi būti pakankamai. Žinoma, laboratorijoje galima užsakyti net triukšmo ribos matavimus. Jei specialistai nustatytų, kad triukšmas viršija leistinas ribas, tokios paslaugos kaina būtų išskaičiuota iš kaltininko. Čia vienas iš būdų, tačiau pakanka to, kad patikrinimo metu girdimas triukšmas ar fiksuojamas rimties trikdymas. Vien pareiškimo dėl triukšmo nepakanka ir teisėje tai yra neįmanoma - turime patys sureaguoti ir atvykti, apklausti kaimynus, o pareiškėjo liudijimas yra tarsi papildomas", - aiškino V. Valys.
Anot jo, pasitaiko net tokių skundikų, kuriems gyventi trukdo už sienos zvimbiantis šaldytuvas ar akvariumo filtro skleidžiami garsai.
"Yra ir unikalių skundų. Pavyzdžiui, vienas klaipėdietis jau pusantrų metų skundžiasi dėl triukšmaujančių kaimynų, kurie, pasirodo, minimame bute apsilanko tik kelis kartus per metus. Ten lankėmės mes, policininkai, sveikatos centro darbuotojai, bet niekas to triukšmo niekuomet neišgirdo, tik besiskundžiantis kaimynas. Vis dėlto reaguoti privalome", - pabrėžė V. Valys.
"Lemia ir liudytojų parodymai"
Viktorija MARTINKIENĖ, advokatų kontoros "Averus" teisininkė
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą atsakomybė kyla už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už analogiškus pažeidimus, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo 86 iki 289 eurų.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Be to, tokiam teisės pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad triukšmavimas trikdė viešąją rimtį bent vieno asmens atžvilgiu.
Informacija
Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse numatyta, kad vertinant gyvenamojoje aplinkoje statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, viešosios rimties trikdymą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai).
Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 "Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje". Numatyta, kad nuo 6 iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 decibelų (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis kaip 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 decibelų (maksimalus) garso lygis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą