Sostinėje - logiškų sprendimų paieškos

Šią savaitę Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Paveldosaugos skyriaus specialistai vyko į Kultūros paveldo departamentą (KPD) kalbėtis apie tris svarbias situacijas, kurios, pasak mero, miestiečiams žinomos iki skausmo.

Vienas klausimų - Žardės ir Purmalių piliakalnių situacija. Savivaldybė skelbė norinti juos sutvarkyti ir prižiūrėti. Šiemet buvo suplanuota 200 tūkst. Eur skirti Žardės piliakalniui - jį pritaikyti lankymui, išvalyti tvenkinį, pastatyti stendus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau KPD reikalavo pateikti piliakalnių nuosavybės dokumentus arba įgaliojimą pradėti darbus ir procesai sustojo.

Kita tema - dėl pastato Naujojoje Uosto g. 5, esančio pusiau gatvėje. Sausį KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, antrą kartą svarsčiusi, ar leisti statinį nugriauti, vos vieno balso persvara nutarė, kad pastatas turi vertingų savybių ir jo griauti negalima. Nepaisant to, kad jis trukdo eismui ir yra labai prastos būklės.

Trečiasis Klaipėdos gyventojams aktualus klausimas - departamento rengiamas senamiesčio specialusis planas, kuris numato paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą šioje teritorijoje.

"Pasikeitėme nuomonėmis, išsakėme savo lūkesčius. Klaipėdiečiams tai labai aktualios temos, gaila, kad dėl to tenka važiuoti į Vilnių. Buvome išklausyti, ypač kalbant apie piliakalnius, panašu į tai, kad sprendimų tikrai bus ieškoma. Specialistai liko palinkę prie kalnu dokumentų apkrauto stalo, ieškodami galimų išeičių, kaip turint bendrą tikslą išsaugoti piliakalnius ir deramai juos prižiūrėti, suvienyti pastangas ir vieni kitiems ne trukdyti, o padėti", - po susitikimo kalbėjo V. Grubliauskas.

Mero teigimu, dėl pastato, trukdančio eismui, svarstoma trečią kartą kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, pateikiant naujų argumentų.

"Buvo paveldo saugotojų siūlymai, kad galbūt daryti tame name arką, pro kurią galėtų važiuoti automobiliai. Galbūt reikėtų pateikti ir tokį variantą, galbūt jis išspręstų situaciją? Turime vilties, kad prie to klausimo bus sugrįžta, o sprendimą nulems motyvuoti argumentai, o ne emocijos", - vylėsi V. Grubliauskas.