[CITATA]
Klaipėdoje šiuo metu yra tik 6 oficialios šunų vedžiojimo aikštelės, kuriose augintiniai gali bėgioti be pavadžio. Vis dėlto, pasak šunų augintojų, toks aikštelių skaičius miestui, kuriame šunų auginama daug, yra tiesiog juokingas.
Šunų aikštelių pasigesta ir tikslinėje teritorijoje Taikos prospekte, Paryžiaus Komunos, Rumpiškės ir Sausio 15-osios gatvėse. Prieš porą savaičių rangovų buvo paprašyta įvertinti šunų vedžiojimo aikštelių atsiradimo galimybę.
Mažai vietos ir šviesos
Klaipėdietis Gediminas pasakojo, kad praėjusiais metais miesto šunų vedžiojimo aikštelės buvo remontuotos ar atnaujintos, bet visos jos yra per mažos. Jo teigimu, mažiems šuniukams gal ir tinka, bet didesnių veislių šunims jos yra mažos.
"Net kamuoliuko nenumesi, kad šuo galėtų normaliai bėgti. Didesnius šunis auginantys žmonės jų neturi kur vesti, kad jie galėtų palakstyti didesnėje teritorijoje", - sakė belgų aviganį auginantis klaipėdietis.
Taip pat svarbus klausimas dėl apšvietimo. Aikšteles, pasak Gedimino, įrengė dar pernai, bet jos iki šiol yra neapšviestos.
APLAUŽĖ. Poilsio parke esanti šunų aikštelė, kaip ir visos kitos, yra neapšviesta, be to, jau nukentėjo nuo vandalų - aplaužyta tvora, nebeužsidaro durys. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Rudenį, žiemą anksti temsta, o vakare grįžus šunį reikia pavedžioti. Gerai, jeigu aikštelė yra kur nors prie gatvės ir šviesos kiek nors tenka. Kitaip matai šešėlius, siluetus, ir viskas. Kitaip tariant, sutemus naudotis dabartinėmis aikštelėmis yra sudėtinga. Galėtų būti bent viena lempa. Galų gale reikia matyti ir kur šuo palieka ekskrementų, kad galėtum juos surinkti ir taip toliau", - pastebėjimais dalijosi Gediminas.
Jis pasakojo, kad daug centre gyvenančių šunų augintojų renkasi Danės skvere. Ten yra tarsi neoficiali šunų aikštelė, vakarais galima vienu metu sutikti net ir keliolika šunų su šeimininkais. Pašnekovo teigimu, ten yra įrengtos ir specialios šiukšliadėžės, tad daugelis miesto centro šunų šeimininkų įprato keturkojus vesti ten. Vis dėlto šioje vietoje kartais pasitaiko konfliktų su mamomis, kurioms nepatinka netoli vaikų bėgiojantys nemaži šunys.
"Mums tas klausimas labai aktualus, o susidaro įspūdis, kad padarė darbus dėl pliusiuko, o kaip tomis aikštelėmis reikia naudotis, niekam nerūpi. Atrodo, kad padarė aikšteles, o apšvietimą pamiršo. Vasarą viskas gerai, nes ilgai šviečia saulė, bet tamsiuoju sezonu yra problemų. Toks vaizdas, kad šunų po penktos vakaro niekas niekur neveda. Kaip tik juk žmonės po darbo eina su šunimi į lauką", - kritikos valdininkams negailėjo Gediminas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad praėjusiais metais Poilsio parke atidarytą šunų vedžiojimo aikštelę yra sunku surasti, nes nėra jokių informacinių ženklų. Esą surasti sporto aikšteles parke lengva, nes yra rodyklės, o norint surasti šunų aikštelę tenka paklaidžioti. Tą pačią problemą šunų augintojai pastebi ir prie geležinkelio stoties esančioje aikštelėje.
Apšvietimas - prabanga
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė informavo, kad šiuo metu Klaipėdos mieste yra 6 šunų vedžiojimo aikštelės.
Buvo suremontuotos senos aikštelės Taikos prospekte, Kauno g. ir Simonaitytės g., o naujos įrengtos netoli Šilutės plento, Sąjūdžio parke ir Priestočio gatvėje, netoli geležinkelio stoties. Beveik visos aikštelės yra 20x30 metrų dydžio, tik Sąjūdžio parke ji dar mažesnė.
"Taip pat esame įrengę 30 vietų šunų rytinio ir vakarinio pavedžiojimo, tuštinimosi vietų. Jos yra viešose erdvėse, kur žmonės eina pasivaikščioti. Tose vietose yra ir specialios šiukšliadėžės, ir ženklai. Pavyzdžiui, po keturias tokias vietas yra prie pasivaikščiojimo takų Pempininkuose, prie Kauno, Smiltelės, Laukininkų gatvių, aštuonios vietos - prie Naujakiemio g., trys - prie Nidos g.", - vardijo I. Šakalienė.
Įrengti vieną tokią vietą, pasak pašnekovės, kainavo apie 300 eurų.
Ji tikino suprantanti, kad šunų vedžiojimo aikštelių poreikis yra tikrai didelis, bet kartais jų įrengti ar padidinti negalima, nes tai apriboja detalieji planai. Pavyzdžiui, įrengus naują aikštelę Sąjūdžio parke buvo sulaukta skundų, kad ji per maža, bet pagal galiojančius planavimo dokumentus ten įrengti didesnės nėra galimybių. I. Šakalienė svarstė, kad galbūt Sąjūdžio parke pavyktų įrengti dar vieną šunų vedžiojimo aikštelę.
"Dėliojame planus kitiems metams, pasižiūrėsime, kur dar būtų galima įrengti. Mieste tų aikštelių turėtų būti bent tris keturis kartus daugiau, kiekviename rajone turėtų būti po kelias. Manau, visi tai supranta, nes laikoma daug šunų, žmonės nori su jais išeiti. Tikriausiai apie tas pavedžiojimo vietas žmonės žino, bet suprantama, kad jie nori paleisti šunis nuo pavadžio, ką galima daryti aikštelėse", - sakė I. Šakalienė.
Vis dėlto apšvietimo šunų augintojai gali ir nesulaukti.
"Apšviesti šunų aikštelių mes tikrai neplanavome. Tai būtų per didelės investicijos. Niekada to net nesvarstėme. Ar tikrai reikia eiti su gyvūnu vienuoliktą vakaro pasivaikščioti? Pasakysiu gal ir nelabai gražiai, bet turime iš tiesų dar daugybę neapšviestų kiemų, kur yra pavojinga žmonėms aplinka, vaikai grįžta vėlai iš mokyklų, eina pagyvenę žmonės. Miestas daro daug projektų ir bandome apšviesti daugiabučių kiemus, kartu su kiemais bandome apšviesti ir automobilių stovėjimo aikšteles. Nesakau ne, bet reikia įvertinti, kokios būtų galimybės įrengti šunų aikštelių apšvietimą. Per tiek metų, kiek dirbu, turbūt pirmą kartą toks klausimas žmonėms iškilo", - komentavo I. Šakalienė.
Ji žadėjo tokį prašymą pateikti strateginio planavimo grupei, kad jis būtų įvertintas.
Vis dėlto, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos teigimu, apšvietimas išsyk pabrangintų šunų aikštelės įrengimo projektą, reikėtų kur kas daugiau derinimo procedūrų.
"Tai jau yra prabanga, o kol kas miestas tokios prabangos sau negali leisti", - pažymėjo I. Šakalienė.
"Nereikia didelių darbų"
Gyvūnų prieglaudos "Linksmosios pėdutės" steigėja Simona Šakinytė pasakojo, kad užsienyje yra šiek tiek kitokios tendencijos nei pas mus.
"Normaliose civilizuotose šalyse šunų aikštelių nėra pernelyg daug, bet ten yra sutvarkyta parkų infrastruktūra. Yra ne aikštelė, bet tiesiog erdvė, kur galima būti su gyvūnais, - pastebėjimais dalijosi su prieglaudos šunimis neretai į viešas erdves keliaujanti S. Šakinytė. - Problema yra ne aikštelių kiekis, o tai, kad jos yra kišenės dydžio. Tarkime, jeigu šunį nori išjudinti, tokios aikštelės tikrai neužtenka. Buvau su trimis šunimis aikštelėje, jiems nebuvo kur bėgti - jie truputį pabėga ir stovi."
Dėl to dažniausiai prieglaudos ir savo šunis S. Šakinytė vežasi į gamtą, kur jie gali bėgioti nevaržomi.
Pašnekovės nuomone, miesto šunų vedžiojimo aikštelėse įrengtos kliūtys taip pat nėra sudėliotos apgalvotai - esą jos kartais tik trukdo. S. Šakinytė taip pat akcentavo apšvietimo, šiukšliadėžių trūkumą.
Pašnekovė svarstė, kad problemą išspręstų parkuose ar viešosiose erdvėse gyvūnams paskirtos teritorijos, kurios, pavyzdžiui, būtų atskirtos gyvatvorėmis.
"Realiai problema yra ne gyvūnų vedžiojimo vietos, o žmonių požiūris. Visi įsivaizduoja, kad jeigu šuo parke laksto, jis yra ten tik tam, kad užpultų žmogų ar suėstų vaiką, nors šuniui tiesiog reikia palakstyti. Tačiau čia jau ne Savivaldybės problema. Man norėtųsi, kad parkuose būtų pažymėtos vietos, kur galima būti su gyvūnais. Nereikia daryti kokių nors labai didelių darbų, reikia tiesiog leisti būti kartu su gyvūnais", - nuomonę išsakė S. Šakinytė.
Rašyti komentarą