Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, Girulių miško ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Būtigeidžio dragūnų bataliono dabar apsuptą 0,028 kv. km dydžio natūralios kilmės ežerėlį pavadinti Mumlaukiu (Aulaukiu) buvo sugalvota tarybiniais metais.
Senasis vardas - Svijanė
Pasak Klaipėdos miesto praeities žinovo Kęstučio Demerecko, nuo XIII a. šis vandens telkinys buvo žinomas tik kaip Svijanės ežeras. 1290 m. kuršių žemių dalybų aktuose Svijanės ežeras buvo paminėtas kaip vienas iš Klaipėdos miesto ribų orientyrų. 1503 metais, kai reikėjo patvirtinti Hanso von Tiefeno dovanotus miestui 14 ūbų žemės, "Klaipėdos miestiečių žemės riba ėjo nuo Rosgarteno iki Svijanės ežero (Schweyaneschen See) <...>". "Swijane See" ežeras pažymėtas vokiškame žemėlapyje 1860 m. "Swiane See" - 1916 m. žemėlapyje.
K. Demereckas pabrėžia, kad Svijanės hidronimas buvo dvigubas, tokiu pat vardu buvo vadinamas ir iš ežerėlio kadaise ištekėdavęs Svijanės upelis.
"Upelis sukdavo pro dabartinę geležinkelio stotį, Lietuvininkų aikštę. Dabartinės Janonio gatvės vietoje jis skyrė Vitę nuo Bomelsvitės ir įtekėdavo į Kuršių marias", - pasakojo K. Demereckas.
Aulaukio vardu, pasak K. Demerecko, buvo vadinamas šiauriau nuo Svijanės, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Būtigeidžio dragūnų bataliono teritorijoje esantis dabar bevardis ežerėlis.
"Šis ežerėlis priklausė dvarui, kurį XVI-XVII amžių sandūroje valdė Hektoras von Olsenas bei jo žmona Barbara von Aulak. Dvaro ežerėlis tada buvo vadinamas jų dukters Šarlotės vardu. O kas yra Mumlaukis - niekas nežino. Greičiausiai taip pokariu buvo iškreiptas Aulaukio pavadinimas", - svarstė K. Demereckas.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija praėjusių metų pavasarį pritarė Šilojų seniūnijos seniūnaičio Aurimo Mockaus iniciatyvai, kad Mumlaukio (Aulaukio) ežerui būtų suteiktas Svijanės vardas.
"Niekaip nevadiname"
Klaipėdos savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją tada informavo, jog sunkumų grąžinti ežerui istorinį pavadinimą kilti neturėtų, nes oficialiame registre šis ežeras yra bevardis.
Deja, iki šiol sprendimo projektas dėl oficialaus Svijanės pavadinimo užstrigęs Savivaldybės administracijos labirinte ir nepateiktas Tarybai svarstyti. "Oficialiai šis ežeras - vis dar bevardis", - trečiadienį patvirtino V. Nausėda.
Prie ežerėlio stovi senas informacinis stendas, nusilupinėjusiais dažais, informuojantis, jog vandens telkinys yra Mumlaukio (Aulaukio) ežeras. Greta jo praėjusiais metais pastatytas naujas informacinis stendas, kuriame pateikiami trys pavadinimai: Mumlaukio (Aulaukio arba Svijanės ež.) bei informacija apie ežero pavadinimo istoriją, biologinę įvairovę, žuvis, cheminius parametrus.
Prie ežerėlio laisvalaikį leidžiantys jaunuoliai ir jame žvejojantys žvejai teigė, jog nežino jo vardo.
"Labai gera čia laiką praleisti, pabūti, bet ežerėlio pavadinimo nežinome. Gal jūs žinote? Gyvename netoli, prie Universiteto, tad ateiname čia dažnai. Prie jūros vėjas pučia, daug smėlio, daug žmonių, o čia žmonės tingi ateiti. Čia tylu, ramu, niekas netrukdo. Žiemą ateiname čiuožinėti su pačiūžomis, o vasarą prisimename, kaip buvo smagu žiemą", - sakė poilsio aikštelėje sutiktas moksleivis Nikita ir studentė Angelina.
"Niekaip nevadiname. Šis ežeras niekada neturėjo vardo. Aš čia gimiau, netoli, vokiškuose namuose šalia Klaipėdos universiteto, visą gyvenimą gyvenu. Kai dar mažas buvau, visi rusiškai kalbėjo. Paskui lietuvių daugiau privažiavo. Lietuviai kažkokį pavadinimą ir ežerui sugalvojo. O mes, rusai, sakome "ežeras prie kelio, miške" ir visi žvejai žino, apie ką kalba. Vienodai man, koks jo pavadinimas. Dangė buvo ir yra Dangė, o šis ežeras - be pavadinimo", - tikino meškeres į ežerą nuleidęs klaipėdietis pensininkas Grigorijus.
Kitas žvejys Jurijus taip pat teigė nežinantis ežero pavadinimo. "Kai kalbu apie šį ežerą, nurodau tik jo vietą - prie kariškių arba ligoninės link, o pavadinimo ir nežinau", - prisipažino pašnekovas.
Žuvys - didelės ir mažos
Prie Svijanės sutikti žvejai džiaugėsi, kad mažas ežerėlis turtingas žuvų ir dažnai padovanoja laimikį.
"Žvejoti pradėjau, kai į pensiją išėjau. Devynerius metus dirbau "Klaipėdos margarine". Iki šiol skambina, kad ateičiau dirbti, nes moterims reikia padėti, o studentai nepajėgia. Bet aš dirbti jau nenoriu. Pensijos užtenka, žmona uždirba. Valgyt turim, o žvejyba - tik hobis", - atviravo Grigorijus.
Žvejys į Svijanę buvo nuleidęs tris meškeres. "Trys dėl garantijos. Ant vienos neužkibs, ant kitos paklius žuvis. Ant slieko užkimba net didelės lydekos, lynai, karosai, karpiai. Yra ir visokių mažų žuvelių. Mažas paleidžiu, tik lydeką, lyną paimu. Žmona pakepa su sviestu. Skanu. Kartais vaikams atiduodu, bet vaikai tingi terliotis, prašo, kad ir nuvalyčiau, ir supjaustyčiau", - pasakojo žvejys.
Jurijus žvejybą taip pat pamėgo tik išėjęs į pensiją. "Daug kur žvejoju, bet šitas ežerėlis man ypač patinka. Pirmiausia todėl, kad jis yra mieste, nereikia toli važiuoti. Labai gražu man čia, ypač anksti ryte, 5-6 val. ryto, kai brėkšta, pakyla lengvas rūkelis, tylu, nė vieno žmogaus. Sėdi, žiūri į vandenį ir gali pastebėti, kaip atsiveria vandens lelijos žiedas. Žydi čia baltosios ir raudonosios lelijos", - romantiškai kalbėjo žvejys.
Jurijus sakė, kad jam taip pat gražios ir Dangės pakrantės. "Ypač Tauralaukyje gražūs upės užutėkiai, senvagės. Bet žuvų ten yra tik pavasarį, o dabar žvejyba čia sėkmingesnė. Ežerėlis mažas, žuvims pabėgti iš jo nėra kur, tad jų čia - labai daug. Prieš 3-4 dienas pagavau 1 kg svorio karosą, 1,5 kg lyną. Žinoma, žuvų ir turguje nusipirkti gali, ne dėl jų čia dienas leidžiu, bet laimikis vis tiek malonus", - nusišypsojo pašnekovas.
Pasak Jurijaus, ežerą šį mėgsta ne tik žvejai. "Vakarais čia daug miestiečių susirenka, jaunimas laisvalaikį leidžia. Daug žmonių su šiaurietiškomis lazdomis vaikščioja, šunis vedžioja, bėgioja. Miesto žmonėms reikia gamtos. Žiemą aš taip pat su lazdomis vaikštau, o vasarą žvejoju. Žvejyboje susitinku su bendraminčiais, pasišnekame, tapome draugais", - pasakojo pašnekovas.
Šiukšlina jaunimas
Grigorijus, rodydamas aplink poilsio aikštelę, suoliukus primėtytas šiukšles, piktinosi, jog vakarais prie ežero susirinkę jaunuoliai prišiukšlina. "Jeigu tik nelyja lietus, čia susirenka kompanijos: alų geria, saulėgrąžas, traškučius valgo, rūko, šašlykus kepa, o šiukšlių nesusirenka. Net jei ir sudeda į šiukšlių dėžę, vėliau ateina benamiai butelių ieškot, viską išrausia, vėjas pakuotes išnešioja. Iš aikštelės, kuri arčiau gatvės, kartkartėmis surenka šiukšles valymo tarnybos, o giliau į mišką niekas nelenda. Aš pavargau rankioti. Surenku, surenku viską, sudedu į šiukšlių dėžę - kitą dieną vėl viskas ištampyta. Nusibodo", - kalbėjo žvejys.
Jam antrino ir Jurijus: "Nesmagu, kad šiukšlina žmonės. Aš šiukšlių niekada nepalieku, viską į maišelį susidedu ir išsinešu. Juk tai nesunku. Nemanau, kad didesnis šiukšliadėžių kiekis išspręstų problemą. Tai žmonių kultūros klausimas. Daugiau šiukšlinių kultūros neišmokys. Geriau sumokėtų Savivaldybė miškininkui ar tvarkytojui už keletą valandų darbo, ir jis surinktų visas šiukšles", - svarstė pašnekovas.
Nikita ir Angelina sakė, kad patys nešiukšlina, o į aplinkui besimėtančias šiukšles dėmesio nekreipia. "Šiukšlių yra visur, kur yra žmonių. Čia visada panašiai atrodo. Kadangi daugiau nesusikaupia - vadinasi, kažkas surenka, tvarko", - kalbėjo jaunuoliai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė tikino, jog Svijanės ežero aplinką nuolat tvarko net dvi įmonės. "Viena įmonė 2-3 kartus per svaitę tvarko ir surenka šiukšles iš ežero pakrantės prie Liepojos gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės. Kita 2 kartus per mėnesį valo ežero pakrantes iš vandens ir miške", - sakė specialistė.
Kavinė bus
Rekreacinę zoną prie Svijanės ežero planuojama plėsti. Numatoma pakrantėje prie Liepojos gatvės, šalia automobilių aikštelės, įrengti nedidelę kavinukę. "Tai bus nedidelė, maždaug 50 kv. m, konteinerio tipo kavinukė su langais, su terasa ant stogo ir didele terasa šalia kavinės. Planavau ją atidaryti jau vasarą, tačiau užtruko langų gamyba. Tad kavinukė turėtų atsirasti rudenį ir veiks visus metus", - sakė projekto iniciatorius, renginių organizatorius, režisierius Vaidas Kvedaras.
Anot pašnekovo, kavinėje bus pardavinėjame tik kava, arbata ir užkandžiai, organizuojami įvairūs kultūriniai, muzikiniai renginiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą