Tunelis į Kuršių neriją: ar tai realu?

Tunelis į Kuršių neriją: ar tai realu?

Šių metų pradžioje suintensyvėjusios kalbos apie galimybę gerinti susisiekimą su Neringa paskatino diskusiją dėl tilto per Kuršių marias statybų. Vieni šią idėją palaiko, kiti – kritikuoja dėl per didelių sąnaudų, tik dalinio problemos sprendimo.

Pasaulyje egzistuoja ne vienas pavyzdys, kai panašūs susisiekimo klausimai išsprendžiami iškasant tunelius po vandeniu. Būtent tai pasiūlyta ir vietoj galimo tilto į Kuršių neriją.

Žada keliskart mažesnę kainą

Tilto statyba per Kuršių marias – tik idėja. Todėl natūralu, kad oficialiai nesvarstyta galima jo vieta. Neaiškus nei užsakovas, nei statytojas. Preliminariais skaičiavimais, dabar toks tiltas galėtų kainuoti nuo 170 iki 230 mln. litų. Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias neįtraukiant projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų sąmatos būtų kainavęs gerokai mažiau – 45–60 mln. litų.

„Tiltas tikrai nebūtų geriausias sprendimas. Viena vertus, pasaulyje daug kur tiesiami požeminiai tuneliai, kurių funkcionalumas – daug geresnis nei tiltų. Kita vertus, tunelio statybos irgi kur kas pigesnės ir paprastesnės nei tilto“, – aiškino viešosios įstaigos „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus.

Preliminariais jo skaičiavimais, tunelio projektavimo darbams prireiktų apie vieno milijono litų, statybinė dalis kainuotų maždaug 54 mln. litų. Dar apie pusė milijono būtų išleista elektrifikavimo darbams, tiek pat reikėtų ir tunelio valdymo įrangai. Maždaug 3 mln. litų kainuotų privažiavimo kelių tiesimas, dar milijoną atsieitų nenumatyti darbai. Iš viso reikėtų apie 60 mln. litų.

Mažesnę kainą pirmiausia lemia tai, kad tunelis būtų kur kas trumpesnis nei tiltas, juk šis nusidriektų ne tik virš vandens, bet ir sausumoje.

Įvažiavimas – su apribojimais

J. Zykaus vadovaujami specialistai šiuo metu analizuoja, kurioje vietoje po Kuršių mariomis galėtų būti kasamas tunelis. Manoma, kad uostamiesčio pusėje tinkamiausia tam vieta būtų išvažiuojant iš Kairių gatvės. Įvažiavę į tunelį automobiliai išvažiuotų ties Alksnynės kontrolės postu. 

Taip pat analizuojami variantai, kokio pločio ir aukščio turėtų būti tunelis. J. Zykaus nuomone, sunkiasvoriai krovininiai automobiliai juo neturėtų važinėti, nebent būtų specialiosios paskirties.

„Diskusijose apie galimą tilto statybą būdavo nuogąstaujama, kad jis Kuršių neriją paverstų tranzitine sunkiasvorių krovininių automobilių zona, per kurią transporto priemonės krovinius gabentų į Kaliningrado sritį. Pritarčiau, kad to leisti nereikėtų. Tunelio parametrai apribotų galimybę važiuoti sunkiasvoriams krovininiams automobiliams“, – aiškino tunelio iniciatorius.

Pateikiami preliminarūs trys galimo tunelio variantai. Pagal pirmąjį tunelis būtų skirtas tik pėstiesiems ir dviratininkams, jo plotis siektų 3 metrus, aukštis – 3,5 metro. Pagal antrą variantą tai būtų lengvųjų ir specialiosios paskirties automobilių tunelis su atskiru dviračių taku. Tokio tunelio aukštis siektų irgi 3,5 metro, tik statinys būtų kur kas platesnis. Kaip trečias variantas siūlomas 4,5 metro aukščio tunelis visų tipų automobiliams.

J. Zykaus manymu, 4,5 m aukščio tunelio statyti neverta, nes kelias per Kuršių neriją taptų automagistrale į Kaliningradą. Turistai per tunelį galėtų važiuoti normalaus aukščio autobusais.

Gera vieta jachtų prieplaukai

Tunelio po Kuršių mariomis iniciatoriai svarsto, kad pats tunelis nebūtų labai ilgas. Dalis įvažiavimo galėtų būti pakelta virš vandens, o pakraščiuose būtų galima įrengti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką.

„Statant tunelį galima sukurti papildomą infrastruktūrą vandens transportui, kurios poreikis tikrai jaučiamas. Viena vertus, tilto variantas tokių galimybių nesuteikia. Kita vertus, perkėla uždirba 20 mln. litų, tačiau išleidžia 15 mln. Daug atsieina eksploatacinės išlaidos. O tunelis jų beveik nereikalautų – kainuotų tik jo statyba, o vėliau tunelis tik uždirbtų pinigus“, – kalbėjo „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas.

Pirminiais skaičiavimais, tunelio statyba užtruktų tris ar keturis kartus trumpiau nei tilto. Statybos vyktų atviruoju būdu, po marių dugnu nebūtų rausiamasi. Žiemą ant marių ledo būtų padaryti keli gręžiniai grunto sudėčiai nustatyti. Tuo pat metu vyktų ir tunelio projektavimo darbai. Pasibaigus ledonešiui, atitinkamos konstrukcijos sienele būtų aptverta dalis tunelio statybvietės, iš jos būtų išsiurbtas vanduo ir atviruoju būdu būtų įrengta pusė tunelio.

J. Zykus pastebi, kad tokius ir dar sudėtingesnius darbus vykdo ne viena Lietuvos statybų kompanija. Kitą žiemą būtų pasiruošta antros tunelio pusės statybai, o pavasarį pasibaigus ledonešiui analogišku būdu tunelis būtų baigtas. Privažiavimo kelius, kitą reikiamą infrastruktūrą pajūrio sąlygomis būtų galima statyti ištisus metus.

Trukdys laivų judėjimui

Alternatyvaus susisiekimo su Kuršių nerija norėtų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra – reikia arba tilto, arba tunelio. Anot KVJUD vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai tampa nemaža kliūtimi. Konteinervežių, keleivinių keltų ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali iškilti įvairių grėsmių.

„Ne kartą esame akcentavę, kad uosto direkcijai tilto nereikia – mes tik identifikuojame galimas problemas, kurios gali apsunkinti susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos. Tiltas nėra tikslas, tai tik priemonė susisiekimui pagerinti. Juk galime analizuoti ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, tunelio klausimą. Keistai atrodo argumentai tų, kurie priešinasi bet kokios susisiekimo jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos galimybėms ir apeliuoja, esą tai pakenks gamtai ar padidins turistų srautus“, – sakė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Stebėdamas situaciją iš šalies

A. Vaitkus tvirtino kol kas nematantis jokių pagrįstų argumentų, kokią žalą gali padaryti tiltas ar tunelis. Turistų srautai išaugs? Tiltas ar tunelis gali būti efektyvi srautų reguliavimo priemonė. Juk važiavimas tiltu ar tuneliu, kaip ir kėlimasis keltu, gali ir turi būti mokamas. Be to, vertėtų apsvarstyti variantus, kad kuo daugiau žmonių į Kuršių neriją vyktų ne savo, bet visuomeniniu transportu, pavyzdžiui, ekologiškais autobusais.

„Taip išspręstume transporto keliamos taršos problemą. Į Nidą, Pervalką, Preilą, Juodkrantę automobiliais visi vykstame tik dėl to, kad nėra kitų alternatyvų. Šiuo klausimu reikėtų ne politikuoti, bet konstruktyviai diskutuoti, kaip pagerinti susisiekimą su Neringa. Neseniai kilęs gaisras Smiltynėje parodė, kad keltai – ne pati greičiausia priemonė susisiekti su kitu krantu. Manyčiau, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų būti labiausiai suinteresuota šio projekto įgyvendinimu, mat kai kalbame apie tiltą, norisi akcentuoti ir transporto srautų mažinimą Klaipėdos miesto gatvėse“, – kalbėjo KVJUD vadovas A. Vaitkus.

Jo manymu, tiltas ar tunelis užmiestyje išvaduotų Klaipėdą nuo papildomo maždaug 620 tūkst. automobilių srauto per metus. Tiek perkeliama automobilių per Smiltynės perkėlą vien vasaros sezono metu. Tai išties didelis skaičius. Visus šiuos automobilius būtų galima nukreipti per Klaipėdos užmiestyje planuojamą pietinį aplinkkelį. Tai smarkiai pagerintų Klaipėdos miesto žmonių gyvenimo kokybę, būtų galima sumažinti spūstis gatvėse. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad kamščiuose gali strigti ne tik tie, kurie norės persikelti į Kuršių neriją, bet ir klaipėdiečiai, važiuojantys Minijos gatve.

Kasmet Klaipėdos uosto krovos apimtys didėja 7–8 proc. Todėl tuo pačiu intensyvėja ir laivyba. Už tilto statybą pasisako visi Klaipėdos uosto kompanijų vadovai. Jų teigimu, Klaipėdos uostas toliau bus plėtojamas, laivyba intensyvės, ir Smiltynės perkėlos veikla vis labiau gali būti trikdoma. Tai gali pasijusti jau šiemet, kai pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas.

Prognozuojama, kad į naująjį keleivių ir krovinių terminalą, esantį prie Naujosios perkėlos, atplauks vis daugiau laivų, kurių apsisukimo ratas kaip tik įrengtas ant keltų laivybos maršruto. Laivyba intensyvės ir atidarius „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą, į kurį pradės plaukioti didieji okeaniniai laivai. Apie naujus pajėgumus nuolat kalba kitos pietinės dalies kompanijos, ypač dideli pokyčiai numatomi Malkų įlankoje.

Paklaustas, kokia didžiausia kliūtis tuneliui ar tiltui atsirasti, KVJUD vadovas A. Vaitkus sakė, kad tai yra nereikalingos diskusijos ir neįsiklausymas į argumentus. „Kalbos, esą tiltas gali suniokoti vaizdą, švelniai tariant, kelia šypseną. Gyvename XXI amžiuje, yra pačių įvairiausių sprendimų, kaip pasiekti tai, kad ši ar kitokia jungtis papildytų estetinį vaizdą, o gal net taptų turistų traukos centru“, – stebėjosi A. Vaitkus.

Daugiausia laiko - politiniam sprendimui

Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis. Į argumentus, kad susisiekimas tiltu ar tuneliu galbūt smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, o į šią saugomą teritoriją nusidriektų didžiuliai autotransporto srautai, atsakoma kitu argumentu. Kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus trikdomas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša. O tuneliu automobiliai judėtų be kliūčių, ir oro taršos problemos nebūtų. Per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 600 tūkst. automobilių.

Neringos miesto valdžia tiesioginio susisiekimo projektą linkusi skatinti kaip įmanydama.

Svarstyti tunelio įrengimo galimybę pasiūliusio J. Zykaus nuomone, tokio projekto realizavimas susideda iš dviejų dalių: politinės ir statybinės.

„Pirmajame sprendimo etape visuomenėje atsiradusią problemą pradeda nagrinėti specialistai. Projektuotojai siūlo sprendinio variantų, ekonomistai ieško jo teikiamos naudos, statybininkai – įgyvendinimo būdų, o gamtosaugininkai mini įtaką aplinkai. Specialistams radus efektyviausią ir visiems priimtiną problemos sprendimo būdą, toliau dirbama visuomenės švietimo klausimais, tuomet politikai patvirtina žmonių palankiai vertinamą problemos sprendimo variantą. Paprastai galutinis politinis apsisprendimas yra ilgiausiai trunkantis ir visuomenei brangiausiai kainuojantis idėjos realizavimo etapas“, – kalbėjo J. Zykus. Jis pridūrė, kad nevilkinant sprendimų priėmimo greičiau būtų pasiektas daugelio trokštamas rezultatas.

Rūta BAŠKYTĖ, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja

Kraštovaizdžio apsaugos požiūriu nėra didelio skirtumo tarp tilto ir tunelio. Ir vienas, ir kitas objektas iš esmės pakeistų Kuršių nerijos struktūrą. Kuršių nerija yra natūralus pusiasalis, o Lietuvai – sala. Natūraliai Kuršių nerija neturi jungties su žemynu Lietuvoje. Tokios jungties, nesvarbu, pasitelkus tiltą ar tunelį, atsiradimas iš esmės pakeistų visus esamus ryšius. Vienu atveju būtų ryškesnis vizualinis poveikis, kitu atveju būtų pakeisti (iškasti, perkasti) giluminiai nerijos sluoksniai. Tiesioginis tunelio poveikis būtų gal dar didesnis.

Jeigu tuneliu būtų varžomas krovininio transporto judėjimas, įdomu, kaip turėtų pravažiuoti didieji krovininiai automobiliai, vežantys statybines medžiagas į Kuršių neriją, medieną iš Kuršių nerijos, ugniagesių ir kiti čia ūkinei veiklai reikalingi automobiliai?

Tarša Kuršių nerijoje, kurią kelia automobiliai, šiuo atveju tikrai nesumažėtų, mašinų skaičius tik padidėtų. Visos jos tuneliu patektų į tą pačią Kuršių neriją. O ir dabar automobilių jau per daug vasaros metu: užgrūsti visi kiemai, visos gatvės.

Tiltas ar tunelis – tai jungtis tarp žemyno ir Kuršių nerijos. Tokios jungties įrengimas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Beje, rengiant Klaipėdos bendrąjį planą buvo bandyta parodyti ne tiltą, o jungtį tarp žemyno ir Kuršių nerijos, bet galutiniame variante jos neliko. Kas nenumatyta, to negalima įrengti. Taigi ir tilto, ir tunelio įrengimas yra ir gali būti reglamentuojamas ir teisės aktais, ir teritorijų planavimo dokumentais.

Manyčiau, tunelis tikrai ne išeitis. Ieškant alternatyvių susisiekimo priemonių pirmiausia reikia žiūrėti į vandenį – didinti atvykimą į Kuršių neriją vandens transporto priemonėmis.

Pastaruoju metu kalbama ir apie susisiekimą orlaiviais. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia nacionaliniuose parkuose įrengti aerodromus. Jų įrengimas nenumatytas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, patvirtintame Vyriausybės. Esant tokiai teisinei situacijai galvoti apie aerodromo įrengimą yra nekorektiška.

Niekaip nesuprantu, kodėl reikia Kuršių neriją paversti eiliniu kurortu didinant apkrovas, naudojant tokias pat priemones, kaip ir visose intensyviai urbanizuojamose teritorijose?

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder