Turizmas Klaipėdoje - neišnaudota terpė?

Kadangi šaltuoju metų sezonu sumažėja turistų, trumpėja ir turizmo informacijos centrų darbo laikas.

Visą vasarą Klaipėdos KTIC dirba be laisvadienių, tačiau, prasidėjus šaltajam sezonui, įstaiga savaitgaliais užsidaro.

Atgyvenusi esą ir turizmo informacijos centrų veikla, kuri, G. Bertašiaus teigimu, kol kas apsiriboja vien brošiūrų dalinimu.

Nors vasaros sezonas pajūryje tik įsibėgėja, o ūgtelėjęs Klaipėdos regione apsilankiusių turistų skaičius pradžiugino dar nė neprasidėjus vasarai, dalis šio krašto turizmo atstovų mano, kad nesugebame išnaudoti savo krašto stipriųjų pusių ir poilsiautojų įstengiame prisikviesti tik šiltuoju sezonu. Tačiau vos įžengus į rudens sezoną, ateina liūdesys ir štilis.

"Michaelson boutique hotel" savininkas, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas Gintautas Bertašius mano, kad turizmo sektoriui trūksta uostamiesčio valdžios dėmesio bei Klaipėdos regiono savivaldybių bendradarbiavimo. Atgyvenusia vadina ir turizmo informacijos centrų veiklą.

Kas mes esame?

Pasak G. Bertašiaus, Klaipėdos regionas didžiausią turistų bumą patiria rugpjūtį, kiek mažiau atvyksta liepą ir birželį. Na, o likusį laiką turizmo sektoriuje jis vadino tikru liūdesiu.

"Klaipėdos regiono turizmo sektoriuje nėra sistemos. Šilutė daro viena, Kretinga, Palanga, Klaipėda - visai ką kita. Skirtingų miestų atstovai dalyvauja skirtingose parodose. Nėra bendro regiono įvaizdžio - kas mes esame pasaulinio turizmo kontekste? Tik pakrantė?" - kalbant apie turizmą Klaipėdoje, daugybė klausimų kyla pašnekovui.

ATGYVENUSI? Pasak Gintauto Bertašiaus, turizmo informacijos centrų veikla yra atgyvenusi, nes apsiriboja vien brošiūrų dalinimu. Vietoje to reikėtų labiau dirbti su naujausiomis technologijomis, eiti paskui turistą - dirbti tuose taškuose, kur jų daugiausiai.

Dar viena problema, tai - vis dar prastas regiono pasiekiamumas. "Vakarų Lietuvoje gyvena koks trečdalis Lietuvos gyventojų, o turime turbūt tik 5-7 procentus visų Lietuvos skrydžių. Taigi turistams, kurie nori keliauti po Klaipėdos regioną, tenka skristi į Vilnių ir važiuoti dar 300 kilometrų", - negali su tuo susitaikyti pašnekovas.

G. Bertašius "įkando" uosto, verslo, mokslo, miesto valdžios atstovų parengtai "Mėlynojo proveržio" strategijai, kurioje apie turizmą esą nė nekalbama. "Klaipėdos regiono turizmo sektoriuje niekas nesikeis, o miestas taip ir liks tuščias, kol politikai nepakeis savo požiūrio į šią rimtą verslo sritį. Juk turizmas atneša pinigų, padeda mažinti nedarbą", - įsitikinęs Turizmo komiteto pirmininkas.

Vietoje to reikėtų labiau dirbti su naujausiomis technologijomis, eiti paskui turistą - dirbti tuose taškuose, kur jų daugiausiai. Maža to, turizmo centrų veikla, pasak G. Bertašiaus, dažnai nesuderinta su naujais skrydžiais į Palangos oro uostą. "Jeigu atidarome skrydį iš Londono į Palangą, turėtume užgulti visą Didžiosios Britanijos rinką. Reikia išnaudoti, išreklamuoti naują skrydžio kryptį, kad jos neatšauktų", - skėsčiojo rankomis pašnekovas.

Turizmo sektoriuje - ne taip ir blogai?

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (KTIC) direktorės Romenos Savickienės teigimu, Klaipėdos turizmo sektoriuje situacija nėra tokia jau prasta, o kartu su vasaros pabaiga turistų srautai nesibaigia.

"Vasaros sezonas uostamiestyje dėl atplaukiančių kruizinių laivų prasitęsė iki pat spalio vidurio. Jau penketą metų stebime, kad rugsėjis yra gana šiltas ir sulaukiame nemažai turistų. Na, o šiemet nė neprognozavome, kad gegužę sulauksime tokio poilsiautojo srauto, kokio įprastai sulaukiame tik birželį. Nereikėtų pamiršti, kad didelius srautus pritraukia ir įvairios miesto šventės. Štai Šviesų festivalis pritraukė daugybę miesto svečių iš visos Lietuvos", - stebėjosi pašnekovė.

KRUIZAI. Į Klaipėdą šį sezoną turi atvykti 60 kruizinių laivų, 9 iš jų jau lankėsi mūsų mieste.Jais į Klaipėdą atvyko 11873 turistai. Birželio mėnesį Klaipėdoje lankysis 13 kruizinių lainerių, didžiausiasiš jų - „Queen Elizabeth” (293,84). Tai bus pirmasis šio laivo vizitas Klaipėdoje. Redakcijos archyvo nuotr.

Beje, KTIC atstovai dalyvauja įvairiose tarptautinėse turizmo parodose bei renginiuose Lietuvoje - Kauno Hanzos dienose bei Vilniaus Sostinės dienose, taip pat konferencinio turizmo renginiuose. Stengiamasi prisitaikyti ir prie naujų skrydžių.

"Miesto siekiai tapti Europos kultūros sostine, Europos sporto miestu rodo Klaipėdos ambicijas būti gyvu miestu ne tik vasarą, bet ištisus metus, ir taip pritraukti daugiau svečių", - teigė R. Savickienė.

Pasak pašnekovės, nereikėtų sakyti, kad turizmo atžvilgiu Klaipėdos regionas nėra vieningas. Neretai tarptautinėse parodose dalyvauja atstovai iš viso Klaipėdos regiono ir pristato bendrą stendą. O jei dalyvauti kai kuriems nepavyksta, vienų savivaldybių atstovai draugiškai pristato kitus miestus.

"Žinoma, kiekvienas norime "užlaikyti" turistą savo mieste, tačiau jį kviečiame ne į atskirą miestą, bet į Klaipėdos regioną", - teigė R. Savickienė.

Parodų dalyviams pristatomas miestas, veiklos, apgyvendinimo įstaigos, konferencijų salės, turistiniai maršrutai, žygiai dviračiu ir pėsčiomis, bendras regiono leidinys, žemėlapis. Netrūksta ir šiuolaikiškumo. Netrukus parodose planuojama pristatyti interaktyvų dviratį, kurį minant bus galima matyti besikeičiančius Klaipėdos vaizdus. Taip pat parodų lankytojai raginami užsidėti 3D akinius, kurie leidžia trumpam nusikelti į uostamiestį, įrengiamas ir didelis ekranas, kuriame reklamuojami patrauklūs miesto objektai.

Pasak R. Savickienės, vasaros metu turizmo informacijos centrai visoje Lietuvoje (išskyrus mažesnius miestelis) dirba septynias dienas per savaitę, na, o žiemą - tik penkias. Tačiau dėl darbo laiko R. Savickienė nėra girdėjusi priekaištų.

Per valstybines šventes ar išeigines informacija apie lankytinas Klaipėdos vietas paliekama kavinėse, viešbučiuose. Per didžiąsias šventes tikslo dirbti ilgiau nėra - ilgametė patirtis rodo, kad turizmo informacijos centrai tuo metu visai nepopuliarūs.

Reikia šilumos ir stogo

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė, Pamario turizmo klasterio vadovė Daiva Buivydienė sako, kad nuo rugsėjo 1-osios rajone prasideda štilis, tačiau kaip spręsti šią problemą, neaišku. "Baigiasi atostogos, šiltas laikotarpis, stoja laivybos sezonas, "nuimami" skrydžiai. Viskas. Turizmo sezonas dar lyg ir tęsiasi iki spalio vidurio, bet po to, kad ir ką siūlytume žmonėms, jų nepritraukiame. Gali verstis per galvą, ne sezono metu turistų prikviesti beveik neįmanoma", - įsitikinusi ji.

Pasak pašnekovės, tai yra normalu, nes turistų informacijos centrai nėra poilsiautojų traukos objektas. Tai tėra įstaiga, kuri jiems dalija lankstinukus, suteikia informacijos.

Šaltuoju metų sezonu "juda" nebent vietiniai gyventojai. Juos traukia edukacinės veiklos, muziejai, dvarų lankymas.

"Visoje Lietuvoje egzistuoja didelė problema, susijusi su muziejų darbo laiku. Raskite muziejų, kuris dirbtų sekmadienį. Sudėtinga. Tačiau tokiame mieste kaip Klaipėda tai yra tiesiog būtina", - nuomonę dėstė pašnekovė.

Norint turistus pritraukti ir šaltuoju sezonu, pašnekovė mano, jog reikia sugalvoti veiklų, kurios būtų patrauklios net ir lyjant. Turbūt nereikia atsakyti į klausimą, kodėl esant bjauriam orui didieji prekybos centrai, vandens parkai, kino teatrai pilni žmonių.

"Turizme egzistuoja madingas išsireiškimas: "Reikia prailginti turizmo sezoną..." Bet kaip tai padaryti, jei mūsų šalyje tokia jau nepalanki gamta? Manau, trūksta paslaugų, pastatų, paviljonų - reikia šilumos ir stogo", - teigė Klaipėdos rajono TIC direktorė.

Bręsta ambicingi planai

Asociacija "Klaipėdos regionas" šiuo metu vykdo ambicingą projektą - Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio sektorių plėtros studiją, kuriuo bus siekiama išgryninti stipriąsias regiono puses turizmo srityje ir integracijos galimybes su kitomis savivaldybėmis.

"Praėjusiais metais Klaipėdos regiono savivaldybės pasirašė rezoliuciją, siekiant identifikuoti regioninę specializaciją, turizmo plėtros potencialą ir iššūkius. Norime sukurti grandinę, kuri jungtų mūsų regione veikiančius ūkius su restoranais, viešbučiais, kitais verslais. Norime sujungti visus taškus nuo Skuodo iki Šilutės, ir kad jie pritrauktų investicijas", - tikslus dėstė asociacijos vadovė Klaudija Kionies.

PROBLEMA. Asociacijos "Klaipėdos regionas" vadovė Klaudija Kionies mano, kad didžiausia problema Klaipėdos regione yra ne sezoniškumas, bet rinkodaros ir komunikacijos trūkumas.

Šiuo metu asociacija įgyvendina ir tarptautinį projektą "Baltijos jūros turizmo centras". Naujų maršrutų kūrimas asociacijos nariams leido geriau pažinti Klaipėdos regioną. "Mes nustebome, kokią kokybišką produkciją, apie kurią mes net nenutuokėme, gali pasiūlyti mūsų vietos bendruomenės: nuo maisto gaminių iki keramikos", - dalinosi mintimis pašnekovė.

Kuriant turizmo maršrutus, pasak pašnekovės, labai svarbu įtraukti ne vien lankytinus objektus, bet ir verslo atstovus.

"Tikiu, kad minėtos studijos atsakymai mums parodys, kokia kryptimi turėtume judėti ir galbūt mano minėti turizmo produktai padėtų sumažinti sezoniškumą", - įsitikinusi pašnekovė.

Skaičiai

Pirmą šių metų ketvirtį turistų skaičiaus augimas Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose buvo didesnis daugiau nei 13 proc., lyginant su praėjusiais metais. 2017 m. 1 ketv. nakvynių skaičius siekė 59 547, o 2018 m. 1 ketv. - 64 859.

Į Klaipėdą šį sezoną turi atvykti 60 kruizinių laivų, 9 iš jų jau švartavosi mūsų mieste. Jais į Klaipėdą atvyko 11873 turistai. Birželio mėnesį Klaipėdoje lankysis 13 kruizinių lainerių, didžiausias iš jų "Queen Elizabeth" (293,84). Tai bus pirmasis šio laivo vizitas Klaipėdoje ( birželio 20 d.).

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre iki birželio 1 d. apsilankė beveik 9 tūkst. turistų, iš kurių daugiau nei 1700 - turistai iš Lietuvos.