LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bankrutuojančios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" kasacinį skundą dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, priėmė neskundžiamą nutartį - paliko nepakeistą 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Tada šis teismas atmetė "Klaipėdos hidrotechnikos" apeliacinį skundą ir paliko galioti 2013 m. balandžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jis atmetė "Klaipėdos hidrotechnikos" ieškinį.
2008 ir 2009 m. pasirašytomis sutartimis Uosto direkcija buvo išnuomojusi "Klaipėdos hidrotechnikai" 42 tūkst. kv. m žemės plotą, ji turėjo teisę naudotis ir 118-119 krantinėmis. Tačiau nuo 2009-ųjų bendrovė pradėjo nemokėti žemės nuomos mokesčio ir jau buvo skolinga už valstybinės žemės naudojimą 335 tūkst. Lt.
Uosto direkcija įspėjo bendrovę, tačiau nuoma ir toliau buvo nemokama, tad 2011 m. kovo 11 d. direkcija vienašališkai nutraukė su "Klaipėdos hidrotechnika" sudarytas žemės nuomos sutartis. 2011 m. spalį "Klaipėdos hidrotechnika" kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu minėtų sutarčių nutraukimą ir pasidėjo teismų karuselė.
Ginčas neleido planuoti
Pasak Uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio, toks teisinis ginčas neleido minėtoje teritorijoje ką nors planuoti. Dabar, kai LAT priėmė sprendimą, Uosto direkcija gali su kuo nors pasirašyti šio žemės sklypo nuomos sutartį.
Anot juristo, Uosto įstatymo 23 str. numato, kad turintiems toje teritorijoje pastatų galima nuomoti žemę tiesioginei pastatų paskirčiai ir ne konkurso tvarka. Tos teritorijos, kuri nėra užstatyta pastatais, nuomai turi būti vykdomos procedūros.
"Ką darysime toliau, nenorėčiau komentuoti, nes sprendimas dar nepriimtas. Šiandien tik turime faktą dėl ankstesnės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Kokie bus sprendimai, manau, paaiškės netolimoje ateityje", - aiškino L. Rudys.
"Teismo sprendimas dar tik neseniai priimtas, todėl plačiau komentuoti, kas bus daroma su šia teritorija, dar yra anksti. Visas aplinkybes dar vertinsime ir tik kruopščiai įsigilinę priimsime sprendimą. Mums, kaip valstybės valdomai įmonei, svarbiausia, kad teritorija būtų išnaudota tikslingai ir kad valstybė gautų kuo didesnę naudą", - nieko daugiau negalėjo pasakyti ir Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Už nuomą negauta pinigų
Visa tą laiką "Klaipėdos hidrotechnikai" nuomota teritorija, po to, kai nuomos sutartys buvo nutrauktos, nebuvo išnuomota, nes vyko ginčas. Tačiau toje teritorijoje yra statiniai, tad Uosto direkcija 2013-aisiais susizgribo ir pareikalavo mokėti mokesčius už faktinį žemės, kurią užima tie statiniai, naudojimą. Taigi nebuvo taip, kad valstybė už tą teritoriją visiškai nieko negavo kelerius metus. Pernai už faktinį žemės naudojimą mokėjo UAB Kamineros krovinių terminalas, kuris dabar yra pastatų toje teritorijoje savininkas. Jis juos įsigijo per varžytines.
"Negalėčiau pasakyti, kad mes jau visiškai padėjome tašką santykiuose su "Klaipėdos hidrotechnika", dar yra ir nebaigtų bylų, bet jau nedaug, tad gana sparčiai artėjame prie pabaigos. Yra patvirtinti daugiau kaip 10 milijonų litų Uosto direkcijos kreditoriniai reikalavimai "Klaipėdos hidrotechnikai". Didžioji jų dalis yra priteista teismų sprendimais", - sakė L. Rudys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą