Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis pristatė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų komisijos per kelerius metus apsvarstytus ir atrinktus iniciatorių pasiūlymus įamžinti žymių žmonių atminimą atminimo lentomis. Iš viso atrinktos 6 žymių klaipėdiečių kandidatūros.
XIX a. pabaigoje Klaipėdoje gyvenusio žymaus sionizmo veikėjo, Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autoriaus Dovydo Volfsono atminimui Klaipėdos žydų bendruomenė paprašė pakabinti atminimo lentą ant pastato Grįžgatvio g. 6, kuriame jis gyveno ir mokėsi. Lietuvos sąjūdžio Kauno skyrius prašo įamžinti diplomato, Lietuvos generalinio konsulo Klaipėdoje 1939-1940 metais, žydų gelbėtojo Antano Kalvaičio atminimą pakabinant atminimo lentą ant pastato Liepų g. 10, kuriame jis dirbo. Atminimo lentą ant pastato Herkaus Manto g. 50, kur gyveno garsus inžinierius, politikos bei visuomenės veikėjas, tarpukario Lietuvos vyriausybės ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, pasiūlė istorikas dr. Vasilijus Safronovas.
O Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius prašo pakabinti dvi atminimo lentas: poetui, pedagogui Pauliui Dreviniui ant pastato J. Karoso g. 20, kuriame jis gyveno, ir rašytojui, ilgamečiui Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkui Rimantui Černiauskui - ant Darželio g. 4 namo, kuriame jis gyveno, arba ant pastato Aukštojoje g. 9, kur dirbo.
Be to, Lietuvos jūrininkų sąjungos narių grupė prašo įamžinti pirmojo Klaipėdos jūrų uosto kapitono (1923-1934 m.) Liudviko Stulpino atminimą - pakabinti atminimo lentą ant pastato Tilžės g. 11, kuriame jis gyveno.
Iki šiol atminimo lentos Klaipėdoje būdavo kabinamos beveik išimtinai iniciatorių lėšomis. Šiais metais tik jūrininkai pasiryžę įamžinti garsaus kapitono atminimą savo lėšomis. Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius kūrėjų P. Drevinio ir R. Černiausko atminimą norėtų įamžinti unikaliomis atminimo lentomis, todėl prašo Savivaldybės iš dalies finansuoti jų pagaminimą ir pakabinimą. Tuo tarpu kiti iniciatoriai prašo, kad žymių žmonių atminimą tipinėmis atminimo lentomis savo lėšomis įamžintų Savivaldybė.
Savivaldybės Kultūros skyrius jau organizavo tipinės atminimo lentos sukūrimo konkursą bei įsigijo lentos projektą. Apklausos būdu būtų perkamos tipinių atminimo lentų pagaminimo ir pakabinimo paslaugos. Šiam projektui šiais metais biudžete numatyta išleisti 4 905 eurai.
Noras įamžinti žymių žmonių atminimą vien tik Savivaldybės lėšomis miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos nariams pasirodė nepagrįstas. Jie be išlygų pritarė dėl atminimo lentos L. Stulpinui, tačiau dėl kitų kandidatų užvirė diskusija.
"Kuo Kalvaitis, Galvanauskas nusipelnė kultūrai, kad atminimo lentos jiems finansuojamos iš kultūros biudžeto? Šiais metais padidinome kultūrai biudžetą - iš karto lipdomos 5 lentos, kitąmet dar padidinsime - tai jau bus 10 ar 15 kandidatų. Kuo ne Lėbartai?" - ironizavo komiteto narys Artūras Šulcas.
"Niekas nenorės kabinti atminimo lentų savo lėšomis, jeigu Savivaldybė tai darys biudžeto lėšomis", - antrino komiteto narė Judita Simonavičiūtė.
Komitetas nurodė sprendimo projektą per savaitę pataisyti ir pateikti kitam posėdžiui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą