Valstybės parama būstui įsigyti teikiama tinkamo gyvenamojo būsto neturintiems socialiai jautriems asmenims ar šeimoms.
20 proc. būsto kredito kompensaciją gali gauti našlaičiai, be globos likę asmenys, šeimos, auginančios 3 ar daugiau vaikų, senatvės pensijos sulaukę ar specialių poreikių turintys asmenys, žmonės, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis ar jie yra pripažinti nedarbingais arba šeimos, kuriose tokie asmenys gyvena.
10 proc. būsto kredito kompensacija skiriama jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar du vaikus arba šeimoms, kuriose vienas iš tėvų yra miręs.
Tiesa, valstybės paramą būstui įsigyti norinčių gauti bei minėtoms socialinėms grupėms priklausančių asmenų ar šeimų pajamos ir turimo turto vertė negali viršyti vyriausybės nustatytų dydžių. Pavyzdžiui, asmens be šeimos grynosios metų pajamos neturi viršyti 27,5 tūkst. litų, o turtas - 40,3 tūkst. litų.
Uostamiesčio savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė pripažįsta, kad pastaraisiais metais valstybės teikiama parama būstui įsigyti klaipėdiečių beveik nedomina.
Pavyzdžiui, pernai savivaldybė išdavė tik 9 pažymas, patvirtinančias, jog asmuo ar šeima atitinka nustatytus reikalavimus valstybės teikiamai būsto kredito subsidijai gauti, užpernai - 8. O štai prieš krizę tokių pažymų kasmet būdavo išduodama daugiau nei šimtas. Pavyzdžiui, 2005-aisiais išduotos 138 pažymos, 2004-aisiais - 129.
"Sunku įvardinti priežastis, kodėl klaipėdiečiai taip vangiai kreipiasi dėl minėtos paramos gavimo, - sakė D. Netikšienė.
- Realu, kad viena pagrindinių priežasčių - bankų sugriežtintos būsto kreditų išdavimo sąlygos, mat dabar jau privalu turėti pradinį įnašą bei atitikti daug griežtesnius reikalavimus nei prieš krizę. Jei žmogus ar šeima atitinka visus reikalavimus valstybės paramai gauti, dar nereikškia, jog jam kreditą suteiks ir bankas."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą