Vėtrungių metai paminėti konferencijoje

Prieš prasidedant konferencijai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis pristatė renginio tikslus. Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė pristatė parodą, skirtą Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Ernsto Wilhelmo Berbomo 225-osioms gimimo metinėms. Sveikinimo žodį tarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

„Į šią konferenciją – apskritojo stalo diskusiją susirinko visų Klaipėdos regionų savivaldybių – Neringos, Šilutės rajono, Klaipėdos atstovai diskutuoti apie vėtrungių dabartį ir perspektyvas. Klaipėdos miesto savivaldybė, šiuos metus paskelbusi Vėtrungių metais, buvo suplanavusi pasikviesti visus regiono partnerius, kurie dalyvavo šiame projekte, kartu aptarti rezultatų ir pažvelgti į perspektyvas“ – su konferencijos tikslais supažindino jos moderatorius, Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Jis pasidžiaugė, jog konferencijoje sulaukta svečių iš Kultūros ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo. Kultūros skyriaus vedėjo teigimu, iš visų metų pradžioje numatytų planų, kaip paminėti Vėtrungių metus, įgyvendinta per 90 procentų. „Visos idėjos, apie kurias mes kalbėjome, diskutavome, kurių norėjome, tikrai yra realizuotos, ir praktiškai visus šiuos metus viešojoje erdvėje vėtrungių vardas arba jų įvaizdis buvo labai plačiai paskleistas“ – sako jis.

„Visos vėtrungės yra ant tiek unikalios, kad to unikalumo nagrinėjimui laukas platus visiems. Vėtrungė – mažosios architektūros stebuklas, žmonės, kurie ją sukūrė, padarė tikrai didžiulį darbą. Aš sakyčiau, vėtrungę reikia skirti į dvi dalis – išskirti apatinę dalį, kurioje yra gyvenvietės herbas, nes viskas prasidėjo nuo vietovės, o vėliau atsirado ir viršutinė informacija, apie kurią mes ir kalbam“ – mano Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis.

Vienas iš idėjos šiuos metus paskelbti Vėtrungių metais, autorių žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka džiaugiasi, jog Vėtrungių metai ne tik kad tinkamai paminėti, bet ir pranoko tiek jo, tiek visų kitų tuo besirūpinusių žmonių lūkesčius. „Labai nustebino, kad idėja prigijo tiek institucijų lygmenyje, tiek savivaldybėse, kurios patikėjo Klaipėdos idėja. Dar labiau džiugina, kad idėja persismelkė į miestiečius ir į darželinukų bei moksleivių tarpą. Visgi pagrindinis tikslas yra, kad klaipėdiečiai pamiltų vėtrunges, jas pažintų bei naudotų, ir kad tai taptų išskirtine Klaipėdos puošmena, istorijos nešėja, bendro Kuršių marių arealo simboliu“ – idėjos sėkme džiaugiasi D. Nikitenka. Jo nuomone, iki pasiskelbimo Vėtrungių metais, Klaipėda buvo iškritusi iš konteksto. „Kuršių nerija vėtrunges turėjo ir turi, Šilutės rajonas turėjo ir turi, Klaipėdos rajone vėtrungės buvo pakabintos Drevernoje. Mes būtume likę vieninteliai visame marių areale, kurie neturėjo nė vienos vėtrungės. Taip sutapo, kad mes ne tik kad turime vėtrunges, ir dar paskelbėme šiuos metus jų metais, kurių metu gvildenome šią temą, kuri, manau, bus gvildenama ir toliau“ – tikisi žurnalistas.

Denisas Nikitenka, konferencijoje skaitęs pranešimą „Klaipėdietiškų vėtrungių unikalumas“, sako, kad klaipėdietiškos vėtrungės ypatingos tuo, jog jos neturi nei vieno archetipo. „Jei Neringa, Šilutės rajonas gali pasigirti, kad jie turi autentiškų vėtrungių pavyzdžių, nupieštų ar išlikusių iš senesnių laikų, deja, bet Klaipėda neturi nei vieno autentiškos vėtrungės pavyzdžio“ – apgailestauja D. Nikitenka, kurio teigimu, norint užpildyti šią spragą teko imtis kūrybos, tariantis su istorikais bei specialistais, ir jam pačiam sukurti kūrimo koncepciją, kurios esmė parodyti, kad nekuriama ir vaizduojama bet kas. „Mūsų vėtrungėse yra mažiausiai fantazijos, o daugiausia – istorijos, tai yra, ikonografijų. Mūsų vėtrungės sukurtos ne fantazijų pagrindu, o vadovaujantis ikikarinės Klaipėdos vietovių – Kopgalio, Bomelsvitės, Valdiškosios Svitės, Mėmelio ir Smeltės – ikonografija, į vėtrunges perkeliami XIX-XX amžiaus vidurio vaizdai“ – pasakoja kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka. Jo teigimu, visos vėtrungės turi aprašymus, kaip sako pašnekovas – pasus, kad turistams būtų aišku, kas vėtrungėje vaizduojama. Per vėtrungę sužinoma ir apie Klaipėdos miesto istoriją.

Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė istorikas, Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas Dainius Elertas, Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas Virginijus Jocys, Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. Pranešimą „Gyvenimas po Vėtrungės ženklu“ skaitė Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jurgita Šimeliūnienė. Rusijos Federacijos, Kaliningrado I. Kanto valstybinio universiteto mokslinės veiklos planavimo ir organizavimo skyriaus vadovė Ana Belova skaitė pranešimą „Kultūros paveldo vertybių naudojimas vystant turizmą pasienio regione“. Apskritojo stalo – diskusijos tema buvo „Vėtrungės – marių arealo ženklas“. Konferenciją rengė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, rėmėjai – Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Kultūros taryba.