Paskutinį kartą Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių būklės monitoringas darytas 2013 m. Praėjusiais metais atliekant miesto oro, dirvožemio monitoringą želdiniai nebuvo tiriami. Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Povilanskienės, želdynų monitoringą dažnai daryti esą netikslinga.
Rekomenduoja didinti įvairovę
Paskutiniojo monitoringo metu tyrėjai įvertino tik rekreacinių miesto teritorijų: parkų (prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių, Skulptūrų, Treko, Draugystės, Trinyčių) ir skverų (Debreceno gatvės, Karlskronos, Danės, Storosios liepos) želdinius. Buvo vizualiai vertinama medžių ir krūmų fiziologinė būklė, ligų ir kenkėjų plitimas, medžių kamienų puvinys, esant poreikiui, buvo nustatytas analizuojant Preslerio grąžtu paimtus mėginius.
Parkų ir skverų želdynų monitoringo išvadose teigiama, kad dauguma ištirtų augalų - geros būklės.
"Mechaniškai ar puvinio pažeistų medžių nedaug, masinio ligų ir kenkėjų išplitimo nėra. Parkuose ir skveruose net ir brandūs medžiai yra pakankamai sveiki ir gyvybingi", - rašoma tyrime.
Monotoringą atlikę specialistai rekomendavo padidinti augalų rūšių įvairovę, gausiau sodinti geresnių augimo sąlygų reikalaujančių, spalvingais lapais ir dekoratyviais žiedais svetimkraščių augalų. Pastebima, jog parkuose ir skveruose ypač stinga spygliuočių augalų.
"Reikėtų plėtoti maumedžių, kėnių, pušų genties atstovų asortimentą. Tačiau nerekomenduotina plėsti uosialapių klevų, trapiųjų gluosnių, paprastųjų šermukšnių, kai kuriais atvejais ir mažalapių liepų populiacijos parkuose ir skveruose, nes tarp šių rūšių medžių daugiau aptikta blogos būklės individų, lyginant su kitomis rūšimis", - teigiama monotoringo išvadose.
Specialistai taip pat rekomenduoja intensyvinti parkuose natūraliai paplitusių želdinių grupių priežiūrą: periodiškai vykdyti sanitarinius, retinamuosius kirtimus, šalinti sausuolius, šienauti žolę.
"Šiuo metu tokie natūralūs medynai atrodo neestetiškai, yra nekokybiški urbanizuotos aplinkos komponentai", - rašoma išvadose.
Gatvių želdynai, pasak Klaipėdos miesto administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Rimkienės, buvo inventorizuoti ir tirti tik 2011 m. Tyrimų duomenimis, dauguma šalia gatvių augančių medžių buvo pažeisti kamienų puvinio, kamienai drevėti, gumbuoti. Konstatuota, kad jų būklė - patenkinama.
Šiemet - 450 naujų medžių
Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius rengia priemonių, skirtų želdynams puoselėti ir sodinti, planą. Šiais metais jame yra dvi priemonės: naujų želdinių sodinimas ir esamų tvarkymas. Šioms priemonėms įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto numatyta skirti 213 tūkst. Eur.
Beveik pusė šios sumos - 100 tūkst. Eur - teks naujų augalų sodinimui Sąjūdžio parke. Pasak J. Rimkienės, kovą-balandį nuo Jūrininkų prospekto iki parko vidurio rangovas UAB "Klaipėdos želdiniai" pasodins apie 300 įvairių medelių: liepų, ažuolų, gluosnių, kaštonų, beržų, šermukšnių, pušų, maumedžių.
"Bus sodinami dideli gražūs medžiai", - tvirtino specialistė.
Dar 113 tūkst. eurų iš miesto biudžeto bus skirta miesto gatvėse, skveruose, parkuose augantiems želdiniams atnaujinti. Anot J. Rimkienės, daugelyje miesto gatvių auga seni, išsikeroję, neproporcingi, medžiai, turintys vidinių ir išorinių puvinių ir kitokių pažeidimų, kurie kiekvienais metais darosi vis pavojingesni ir gali nuvirsti ar nulūžti per audras, o kartais ir jų nereikia.
Iš viso, anot pašnekovės, prie gatvių šiemet bus pasodinta 150 naujų medžių. Bus sodinamos ir gyvatvorės Šilutės plente, Smiltelės gatvėje, dekoratyviniai daugiamečiai augalai.
"Šiais metais ketinama pašalinti senus medžius ir vietoje jų pasodinti naujus medžius Vytauto gatvėje tarp Šimkaus ir Herkaus Manto gatvės. Sykiu bus perkloti nauji šaligatviai. Be to, planuojama įvertinti medžių būklę Šiaurės rage, Daukanto gatvėje, Puodžių skvere ir sykiu su aplinkos bei šaligatvių tvarkymo darbais pakeisti medžius naujais sodinukais", - sakė specialistė.
Miesto tvarkymo skyrius rūpinasi ir gėlynais.
"Gėlynai bus tose pačiose vietose. Iš rudens buvo pasodinti našlaičių svogūnėliai Skulptūrų parke, Atgimimo aikštėje. Tradiciškai žiedai džiugins akį pagrindiniuose miesto skveruose, prie paminklo Neringai ir gatvės žaliojoje zonoje prie senojo Turgaus", - vardino J. Rimkienė.
Paklausta, kokios gėlės žydės mieste vasarą, specialistė atsakė, jog dar nenuspręsta.
"Pažiūrėsime, kokios tendencijos ir nuspręsime", - kalbėjo J. Rimkienė.
Pušys Klaipėdai
Kol Savivaldybės specialistai svarsto, visuomeniški piliečiai nori iš esmės pakeisti uostamiesčio žaliąjį rūbą. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad VšĮ "Rekreacinių projektų priežiūra ir vystymas" įkūrėjas, vizualinio dizaino specialistas Paulius Zaviša prieš mėnesį socialiniuose tinkluose paskelbė projekto "Pušys Klaipėdai" idėją - pasodinti uostamiestyje 50 tūkst. pušų.
P. Zaviša įsitikinęs, kad būtina tęsti XIX a. danų kilmės veikėjo Georgo Dovydo Kuverto, apsodinusio pušimis Kuršių neriją, darbą ir Klaipėdą integruoti į rekreacinę pajūrio spygliuočių zoną, kuriai priklauso Neringos, Palangos, Šventosios kurortai.
"Pušys, skirtingai negu lapuočiai medžiai, žaliuoja visus metus, vertingos tuo, jog sulaiko vėją, dėl liekno kamieno bei aukštai esančios lajos neužstoja matomumo ir neapsunkina eismo sąlygų. Be to, pušų aromatas gydo astmą, alerginius susirgimus, stresą, atlieka rekreacinę funkciją", - argumentavo P. Zaviša.
Finansuoti ir įgyvendinti šį projektą kviečiami patys klaipėdiečiai. Projekto iniciatoriai teigia, jog vieno pušies sodinuko vertė yra 2 Eur, ir kviečia žmones į nurodytą sąskaitą pervesti tiek pinigų, kiek pušų nori pasodinti. Taip pat suteikta galimybė skirti projektui 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Per nepilną mėnesį žmonės jau paaukojo pinigų tiek, kad būtų galima pasodinti daugiau kaip 5,5 tūkst. pušų.
Projektui įgyvendinti jau telkiama savanorių komanda, o jo puslapyje internete sukurta interaktyvi elektroninė platforma, kurioje klaipėdiečiai kviečiami pažymėti, kur savo mieste norėtų matyti pušynus.
P. Zaviša įsitikinęs, kad Klaipėdoje yra "daug keistų, visiškai tuščių vietų".
"Neprižiūrimos dykynės plyti ne tik miesto pakraščiuose, bet ir centrinėje dalyje. Būtų mano valia - sodinčiau visur. Tačiau dėl tikslių vietų spręs patys gyventojai, namų ūkio bendrijos bei Savivaldybė", - sakė P. Zaviša.
Reikalavimai aukščiui ir storiui
Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė projekto "Pušys Klaipėdai" idėją vertina skeptiškai.
"Manau, kad projekto iniciatoriai darbą pradėjo ne nuo to galo. Pirmiausia reikia surasti vietas, kur sodinti, suskaičiuoti, kiek galima pasodinti pušelių, ir tik tada rinkti pinigus", - sakė specialistė.
50 tūkst. pušų kiekis ir 2 Eur kaina už sodinuką, anot R. Povilanskienės, gali būti realūs miškui, bet ne miestui.
"Pagal Aplinkos ministro įsakymu nustatytus sodmenų kokybės reikalavimus mieste sodinama pušis turi būti ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Tokio želdinio už du eurus nenupirksi. Kiti spygliuočiai gali būti ne mažesni kaip 1 metro, toks pats minimalus aukštis numatytas ir lapuočiams. Be to, lapuočiams taikomas reikalavimas, jog kamieno apimtis turi būti ne mažesnė nei 10-12 centimetrų. Augalų įvairovė nėra reglamentuojama", - aiškino pašnekovė.
R. Povilanskienė priminė, jog pagal Želdinių taisykles mieste (išskyrus privačius sklypus) be suderinimo su Savivaldybe medžių sodinti negalima.
"Kiekvienas norintis pasodinti medį privalo sodinimo schemą (projektą) suderinti su Savivaldybės administracija. Jeigu norima sodinti daugiabučių namų kieme, derinti reikia susirinkimo metu su bendruomene ir paskui su Savivaldybės administracija. Pagrindinė priežastis, kodėl tai reikia daryti - kad augalas neatsidurtų inžinerinių tinklų apsaugos zonoje. Be to, sodinukas turi atitikti jau minėtus aukščio, kamieno storio reikalavimus",- sakė vedėja.
Erdvių medžiams - mažai
Leidimus medžių sodinimui derinanti Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo poskyrio kraštovaizdžio architektė Laimutė Norkienė aiškino, kad erdvių naujiems želdiniams Klaipėdoje yra mažai.
"Esamų gyvenamųjų teritorijų techniniuose planuose numatoma ne tiek sodinti naujus, kiek šalinti senus medžius, kurie yra seniai peraugę ir ilgą laiką netvarkyti. Sovietiniais laikais medžiai buvo sodinami "ant išmirimo". Žmonės organizuodavo talkas ir sodindavo medžius be jokios tvarkos, vėliau jais niekas nesirūpino. Dabar Europoje pastebima tendencija sodinti medžių tik tiek, kiek reikia. Be to, sodinami labai geri medžiai", - sakė L. Norkienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad miestas - ne miškas, ir medžių tūkstančiais sodinti jame negalima, juolab išskiriant vieną medį.
"Man asmeniškai pušis labai patinka. Spygliuočiai yra patys seniausi medžiai augalijos evoliucijoje. Manau, kad pušys ir eglės turi būti sodinamos, tačiau ne tūkstančiais, o saikingai. Vien pušimis užsodinus miestą landšafto vaizdas taptų labai monotoniškas, nebūtų žydėjimo, spalvų kaitos. Mano nuomone, kiekvienas medis mieste turi būti sodinamas su meile ir toks, kad iš karto būtų rezultatas, kad netektų paskui 20 metų puoselėti mažą krūmelį", - aiškino L. Norkienė.
"Klaipėdos želdynų kokybė - nepatenkinama"
Prof. Petras GRECEVIČIUS
Į klausimą, ar pušys dera mieste, negali būti vienareikšmio abstraktaus atsakymo. Bet kurio Lietuvos miesto kraštovaizdyje pušis yra svarbi savo specifine forma, grakštumu, koloritu. Tačiau, mano nuomone, ji geriau komponuojasi didesnėse erdvėse formuojant dekoratyvias augalų konstrukcijas.
Norint atsakyti į klausimą, ar uostamiesčio apželdinimas iškrenta iš Lietuvos pajūrio konteksto, reikėtų atlikti miesto želdynų rūšinės sudėties raidos studiją. Tuo galėtų pasirūpinti Savivaldybės administracija. Juk Mažosios Lietuvos kraštovaizdyje vokiečių įtakoje buvo labai išplėtotas augalų asortimentas. Kas liko iš jo šiandien?
Klaipėdos želdynų kokybė tikrai yra nepatenkinama, ir ne tik asortimento prasme. Tiek kaimynai latviai, tiek lenkai tvarkosi kur kas geriau. Tą ne kartą esame aptarę ir kasmet organizuojamose mokslinėse konferencijose. Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos valstybinės kolegijos kraštovaizdžio architektūros, želdynų planuotojų potencialas naudojamas labai menkai. Jų, regis, nėra ir tarp rengiančiųjų Klaipėdos miesto strateginį planą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą