"Savivaldybė pastaraisiais metais teikia prioritetą pietinės uostamiesčio dalies tvarkymui. Atnaujinamos Debreceno, Pempininkų gyvenamųjų namų kvartalų viešosios erdvės. Manome, kad būtų tikslinga sutvarkyti ir teritoriją tarp Žvejų rūmų ir Naujųjų apaštalų bažnyčios", - paaiškino miesto vicemeras Artūras Šulcas.
Pasak jo, dar 2005 metais patvirtintame detaliajame plane buvo numatyta šioje teritorijoje pasodinti sakurų parką.
"Ten yra nedidelis vandens telkinukas, kuris ir išliks, bet bus išvalytas, aplink jį įrengti pasivaikščiojimo takai ir pasodinta sakurų. Ši projektą ketiname įtraukti į artimiausius 2016-2018 metų miesto strateginius planus ir į kitų metų veiklos planą. Tuomet beliks parengti tvarkybos projektą ir jį įgyvendinti. Gali būti, kad realūs darbai prasidės jau kitąmet", - planavo A. Šulcas.
Paklaustas, kodėl būtent egzotiškos japoniškos vyšnios būtų sodinamos, politikas priminė, jog Klaipėda draugauja su Japonijos miestu Kudži ir net yra kažkada gavusi iš partnerių dovanų 100 sakurų.
"Tuomet dalis medelių buvo pasodinta skvere priešais Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą, dalis perduota Botanikos sodui. Tiesa, sakuros sunkokai Klaipėdoje prigyja, skvere buvo pernai kiek pašalusios, tačiau šiemet atsigavo ir gražiai žydėjo", - džiaugėsi pašnekovas ir pasvarstė, jog sodinti sakurų medelius šiame parke galėtų ir privatūs asmenys.
Paklaustas, kiek pinigų gali būti skirta šiems želdiniams, jeigu mecenatų neatsirastų, A. Šulcas atsakė: "Mes ne tokie "biedni", kad pigius daiktus pirktume. Numatytas sakurų parkas - sakuros ir bus, nes būtų kvaila, jeigu sakurų parke augtų eglės", - paaiškino vicemeras, pridurdamas, kad yra ir "pinigų šaltinis tokiems dalykams".
Pinigų šaltinis, anot pašnekovo, tai 2013 metais pasirašyta Klaipėdos miesto ir kompanijos "Klaipėdos Smeltė" bendradarbiavimo sutartis.
"Ši sutartis pasirašyta todėl, kad visas pramonės įmones įstatymas įpareigoja 10-12 procentų teritorijos skirti želdiniams, o kadangi uosto žemė yra labai brangi ir "Smeltės" kompanija stipriai plėtėsi, įmonė susitarė su miestu, kad ne savo teritorijoje, o gretimuose rajonuose skirs lėšų želdiniams sodinti ir puoselėti. Įstatymas leidžia tokią išlygą", - aiškino A. Šulcas.
Pagal minėtą sutartį, krovos kompanija jau yra pervedusi Savivaldybei 202 734 eurus, kurie įskaityti į Aplinkos apsaugos programą. Pusė šių lėšų buvo skirta Sajūdžio parko želdiniams tvarkyti ir kitų želdinių atkūrimui, kita dalis skirta Sąjūdžio parko reprezentacinės dalies ir prieigų sutvarkymui.
"Nuo 2017 iki 2025 metų įmonė yra įsipareigojusi kasmet pervesti dar po 22 tūkst. eurų. Dalis lėšų gali būti panaudota sakurų parkui kurti", - įsitikinęs A. Šulcas.
Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patvirtino, jog sakurų parkas išties turėtų atsirasti kitų metų planuose. Anot jo, Žvejybos uosto rajone numatoma ir daugiau permainų.
"Planuojama statyti "Purienos" darželio priestatą prie esamos ugdymo įstaigos bei nutiesti gatvę, lygiagrečią Taikos prospektui, kuri sujungtų Naikupės gatvę su Baltijos prospektu (dabar yra tik įvažiavimai). O sakurų parkas būtų kuriamas 1 ha teritorijoje aplink tvenkinuką, prieš tai atlikus drenažą, nes sakuros nemėgsta drėgmės", - aiškino L. Dūda.
BEJE
Klaipėdos miesto savivaldybę želdiniais aprūpinanti UAB Lauko gėlininkystės bandymų stotis informavo, jog šiuo metu maždaug 2 metrų aukščio sakuros kaina yra apie 75 eurus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą