Vytautas Kairys: "Svajoju kurti lėliškus koncertus"

V. Kairys šiemet baigia dramos režisūros studijas Klaipėdos universitete. Prieš dvejus metus sėkmingai debiutavęs kaip aktorius Klaipėdos lėlių teatro spektaklyje "Sudužęs kiaušinis" Vytautas aktyviai įsitraukė į šio teatro veiklą. Šiuo metu jis vaidina, gyvai muzikuoja daugelyje šio teatro spektaklių.

Be to, V. Kairys pats kuria muziką, dainas ir jas atlieka pritardamas gitara. Neseniai klaipėdietis bardas sukūrė duetą su dainininke ir savo sužadėtine Justina Vaikšnoraite ir parengė naują akustinę programą.

Teatras ar muzika - Jūsų didžioji meilė?

Ir teatras, ir muzika yra mano meilė, o mano didžiausias troškimas - kad tos meilės egzistuotų kartu, o ne atskirai. Diplominiam darbui universitete ketinu parengti teatralizuotą koncertą, o įgavęs dar daugiau žinių apie lėlių teatro specifiką, vaikų psichologiją svajoju kurti lėliškus koncertus visai šeimai.

Lėliškas koncertas - kas tai?

Klaipėdos lėlių teatre tokio žanro nėra buvę, negirdėjau apie tai ir kituose Lietuvos teatruose. Bandysiu jį sukurti taip, kaip aš įsivaizduoju. Atrasti, suformuluoti tokią savoką įkvėpė muzikiniai eksperimentai kuriant Klaipėdos lėlių teatro spektakliuose kūdikiams "Sapnų pasakėlės". Pastebėjau, kad gyvai atliekama muzika spektaklio metu kiekvieną kartą nuskamba vis kitaip ir dar ryškiau pakeičia, transformuoja patį spektaklį.

Baigiate dramos aktoriaus studijas. Kuo Jums patrauklus lėlių teatras?

Neatmetu galimybės vaidinti dramos spektakliuose, esu keliuose vaidinęs ir jaučiau didelį malonumą, tačiau šiuo metu man labai patinka veikti ne tiesiogiai, o per ką nors: lėlę, objektą. Man tai yra nauja, mažai pažįstama, o naujovės, ieškojimai mane traukia. Kurdamas nuolat siekiu iššūkių, dairausi nepažintų erdvių, nes jos suteikia galimybę tobulėti.

Kaip ir kokiais instrumentais išmokote groti?

Nesimokiau muzikos mokykloje, nors norėjau. Tėvai nepritarė tokiems "nerimtiems" mokslams. Muzikinis neraštingumas turi gerąją ir blogąją pusę. Nepažįstant muzikinio rašto, ritmų ir visų svarbių dalykų man tarsi tenka išradinėti dviratį. Įvaldyti instrumentą ir atrasti skambesį man dėl žinių trūkumo sudėtingiau. Kita vertus, džiaugiuosi, kad taisyklės ir disciplina neužmušė mano meilės muzikai ir paliko daugiau laisvės ieškojimams.

Pirmasis mano instrumentas buvo gitara. Pirmąją labai prastą gitarą, kurią muzikantai vadina malka, pats nusipirkau už ilgai taupytus litus. Pats išmokau ja groti. Tačiau noras išgauti įvairius skambesius, reikalingus teatre, padėjo atrasti kitus instrumentus: styginius, pučiamuosius, įvairius barškalus. Šiuo gyvenimo momentu mane labai traukia žmogaus sukurti, "gyvi" muzikos instrumentai, kuriuos glostant, pučiant, spaudžiant galima išgauti garsą. Žinoma, neatmetu galimybės, kad ateityje grosiu ir kompiuteriu.

Kaip reagavote sužinojęs, jog esate pristatytas tarp kandidatų "Švyturio" Klaipėdos ateities" stipendijai?

Labai nustebau. Aš nesu nei žymus žmogus, neturiu didelių laimėjimų, nesu gavęs įvertinimų konkursuose. Todėl man buvo keista, kad kažkas atkreipė dėmesį į mano veiklą. Greičiausiai kažkas pastebėjo mane viešuose renginiuose, nes kaip atlikėjas mielai muzikuoju įvairiuose socialiniuose projektuose, renginiuose, nuolat vaidinu Klaipėdos lėlių teatre. Labai apsidžiaugiau, nes manau, kad šis konkursas - labai graži priemonė atkreipti dėmesį į savo kūrybą, kuria aš noriu dalintis, nes ji tam ir skirta.

Kam panaudotumėte stipendiją, jeigu ji būtų Jums skirta?

Investuočiau į jau suplanuotus kūrybinius projektus ir į muzikos instrumentus.

MEILĖ. "Teatras bei muzika yra mano meilė, ir didžiausias troškimas - kad šios meilės egzistuotų kartu, o ne atskirai", - sako Klaipėdos lėlių teatro aktorius ir bardas Vytautas Kairys.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.