Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (204)
Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (204)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairomės po K. Donelaičio g. 4-ąjį namą, kuriame šiuo metu karaliauja Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai ir profesūra. Šiemet šiam pastatui sukanka 100 metų.

Į fakultetus nuolat būdavo kviečiami Lietuvos šviesuliai - juk ne kiekvieną prikalbinsi atvykti čia dirbti - bent jau susitikti su studentais. Vakarai, dažniausiai gražiojoje koncertų salėje, nebūdavo uždari. Į juos galėjo ateiti ir miestelėnai. Paprastai salė lūždavo nuo klausytojų ir žiūrovų. Daugeliui kėdžių nepakakdavo - sėdėdavo ant parketo ar net ir koridoriuje rikiuodavosi. Kad išgirstų, kad bent akies krašteliu pamatytų. Šiuolaikiniai studentai net nenutuokia, kokį alkį žinioms jausdavo anuometinis jaunimas. Tai, kas buvo vadovėliuose ar knygose, toli gražu netenkino. Ką galvoja, ką jaučia Justinas Marcinkevičius, ką pasakys dabar gal ir nepelnytai nuvainikuotas Juozas Baltušis ar visai užmarštin grimztantis Eugenijus Matuzevičius, ką išgirs iš vėliau KGB "patvarkyto" Antano Sprindžio, šiame pastate, Mokytojų institute kadaise besimokiusio rašytojo Kazio Sajos? Į fakultetus atvažiuodavo ir patys garsiausi to meto Lietuvos kolektyvai. Po programų - bendravimas su svečiais, atlikėjais.

REPETICIJA. Fakultetuose buvo daug ir mažesnių kolektyvų, kurie įvairiomis progomis koncertuodavo ir miesto renginiuose, ir saviškiams. Nuotraukos iš KU Menų fakulteto istorijos muziejaus.

Viskas buvo daroma vardan to, kad plėstųsi studentų akiratis, kad galbūt tokiuose pasibuvimuose šie gaudytų idėjas ar bent jų impulsus būsimiems ne tik kursiniams, diplominiams darbams rašyti, bet ir būsimai veiklai kultūros, mokslo įstaigose.

Po tokio pasibuvimo ir pats prorektorius, ir garbūs fakultetų dėstytojai būdavo kviečiami pas ką reikia ir kur reikia "ant kilimo" aiškintis, kodėl čia buvo pakviestas tas ir anas, kodėl tam ir anam leista šnekėti temomis, kurios, ak, kaip nepatiko ideologams, o dar labiau - kagėbistams. Jų pačių salėje gal ir nebūdavo, tačiau atsirasdavo niekšelių, pranešančių, ir dažniausiai labai iškreiptai, na, pagal savo siaurakaktiškumą, apie antisovietines mintis. Ypač užkliuvo Antanas Sprindis, kalbėjęs apie Žemaitės kūrybą. Matyt, Vilniuje jau buvo kurpiama byla šiam žmogui, ir paliepimu iš aukščiau, praėjus trims mėnesiams po to susitikimo, buvo pradėti tardyti dėstytojai, dalyvavę tame vakare. Judų tarp jų neatsirado...

O koks skandalas jau visos Klaipėdos mastu kilo, kai į fakultetus buvo atvažiavęs koncertuoti Zitos Kelmickaitės vadovaujamas folkloro ansamblis "Ratilio"! Kadangi tai buvo birželio vakaras, kai visi skirstėsi, buvo dar šviesu. Tad ryškiai matėsi aplinkinių namų fasadai, net ansamblio autobuso šonai, aprašinėti lozungais "Laisvę Lietuvai", "Okupantai, lauk" ir pan. Lakstymai, tardymai, fasadų perdažymai. Kiek fakultetų vadovybė susilaukė nemalonumų, kai Režisūros katedros dėstytojo Petro Bielskio iniciatyva buvo atidarytas Agluonėnų klojimo teatras - puiki vieta studentų, būsimų režisierių, iniciatyvoms pasireikšti. Dauguma Klaipėdos inteligentijos, kurios ir fakultetų dėka mūsų mieste jau buvo susikaupusios, bildėdavo ten spektaklių žiūrėti. Neįprasta, neregėta, negirdėta, nors Lietuvos teatrinio meno užuomazgos - būtent kaimų daržinėse rezgėsi. Bet gal tai ideologams labiausiai ir nepatiko - Lietuvos praeitis. O ji turėjo būti tik nuo 1945 metų... Buvo pradėta kurpti byla P. Bielskiui. Tokiu stalininiu principu - žmogus yra, paragrafą atrasim.

Ir prorektoriaus Vytauto Jakelaičio persona kažkam nebepatiko. Iš laiko perspektyvos gali tik spėlioti - ar kažkam labai parūpo jo užimama kėdė, ar jo darbas lietuvišką kultūrą Klaipėdoje ir visame krašte tvirtinant. Bet vieną dieną jis buvo iškviestas, kur reikia. Ir duoti raštai pasiskaityti, kokių "eibių" jis pridirbęs. Suprato - kaupiasi debesys virš fakultetų. Bet buvo dėkingas, kad pakankamai galingas tuo metu Klaipėdoje žmogus dėl to įspėjo...

Studentų laisvės

1972-1977 m. fakultetuose režisūrą studijavusi, o paskui daugelį metų pati čia dėsčiusi Dalia Kanclerytė pamena, kiek laisvių buvo suteikta studentams.

"Įsivaizduok sau, mes, studentai, sugužėję į "Laumės" kavinę, galėjome kaip lygus su lygiais diskutuoti su dėstytojais ar į fakultetus atvykusiais svečiais - autoritetais prie... vyno ar šampano taurės. Tai buvo negirdėta ir neregėta jokioje kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. O mes studentų kavinėje galėjome tai daryti oficialiai. Ir jausdavomės puikiai. Mumis pasitikima, mus laiko subrendusiais žmonėmis. Bent jau aš taip šį leidimą sau aiškindavausi. Tačiau per didelis pavartotas alkoholio kiekis, o, laikui bėgant, studentai įsidrąsino ir ne vieną taurę išlenkti, susuka galveles... Per kažkurią vakaronę studentų būreliui šovė "idėja" atkeršyti vienos katedros dėstytojams. Kerštas buvo neišradingas - prie katedros durų buvo "sudėliotos" smirdančios krūvelės. Po šito "gesto" "Laumės" kavinėje mes jau prie taurės vyno nebesėdėjome. Diskusijos persikėlė į visai kitas vietas, neišskiriant ir studentų bendrabučio", - prisiminė D. Kanclerytė.

Studentų laisvės nebuvo varžomos ir kūryboje. Turi idėjų, nori kažką padaryti su bendraminčių būreliu - prašom, auditorijose repetuok nors iki ryto. Dainuok, šok, grok. Studentams reikštis - pilnas "buketas" galimybių: keli fakultetų orkestrai, chorai, folklorinis ansamblis "Vorusnė", senovinių šokių ansamblis "Saltanda", tautinių šokių ansamblis "Vėtrungė", daugiausiai Europoje išgarsėjusi "Žuvėdra", Mokomasis teatras, Klojimo teatras, pantomimos būrelis. Vėliau, kai buvo įsteigta ir Estradinės muzikos katedra, pradėjo lukštentis naujai gimstantys džiazmenai. Vienu metu fakultetai "ėmė viršų" nurungdami daugelį kultūros židinių visoje Klaipėdoje.

Anonsas

Kitą savaitę apžvelgsime fakultetų dėstytojų šviesuolių gretas bei jų indėlį į Klaipėdos veido kitimą.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.

Sidebar placeholder