Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (247)

Po Septynerių metų karo (1756-1763 m.) Klaipėdos mieste buvo permatuotos žemės, sudaryti nauji sklypų sąrašai, pakeisti jų numeriai. Anot istoriko Jono Tatorio, būtent šio pertvarkymo metu trys ketvirtadaliai buvusios rotušės valdos perėjo į privačias pirklių rankas. 1768 m. sklypų sąrašuose šio namo vieta jau priklausė našlei Goetz. Tik kampinis, prie dabartinės sankryžos, buvęs sklypas ir toliau liko užimtas miesto sargybinės.

JONO BAŽNYČIA. Taip Turgaus gatvė atrodė nuo Teatro aikštės pusės prieškariu, kai dar tebedunksojo nesugriauta Jono bažnyčia, šalia kurios matyti ir Turgaus g. 20-ojo namo ruoželis. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondo nuotr.

XIX a. pirmojoje pusėje aprašomo namo sklypas jau priklausė turtingam pirkliui Scharfenrothui, kurio giminė Klaipėdoje buvo garsi ir įtakinga. 1837 m. vietinio laikraščio "Memelsches Wochenblatt" 14-ajame numeryje šis pirklys siūlė įvairias prekes. O mugių metu jis, matyt, dalį namo išnuomodavo kitų miestų pirkliams, nes vienas iš Karaliaučiaus siūlė juvelyrines prekes "pas Scharfenrothą".

Per 1854 m. didįjį gaisrą šioje vietoje buvę pastatai sudegė. Tačiau pirklys, matyt, greitai atkuto, nes jau 1857 m. vietiniame laikraštyje vėl mirgėjo tokie skelbimai: "Mano sandėlis su įvairiais gaminiais iš grynos vengriškos vilnos siūlo pirkėjams apsilankyti Turgaus gatvėje". Vadinasi, tuo metu dalis gyvenamo namo ir kiemo statiniai buvo pajungti prekybos tikslams.

Scharfenrotho pavardė išlikusiuose dokumentuose paskutinį kartą aptinkama 1900 m., kai jis minimas kaip vienas didžiųjų "Union" trąšų fabriko akcininkų.

Šio namo kiemo statiniai taip pat ręsti po didžiojo 1854 m. gaisro. Jie turėjo ūkinę paskirtį. Prekės į antrąjį aukštą, spėjama, buvo pakeliamos pro virš vartų Tomo gatvėje įtaisytas duris. Kieme buvęs pastatas, regis, "ėjo" arklidės "pareigas", joje buvo saugojami ir pakinktai. Kiemas buvo grįstas akmenimis. Į jį buvo įvažiuojama pro sunkiomis medinėmis durimis uždaromus vartus. Sovietiniais metais šie ūkiniai pastatai tapo gyvenamaisiais namais.

1935 m. namas jau priklausė Lizabetai Huhn. J. Tatoris spėja, kad ši galėjusi būti turtingo krovinių pervežimo laivybos firmos savininko motina, o gal žmona, kuri buvo tik faktiška namo valdytoja, pati čia negyveno. Tuo metu butus šiame name nuomojo tekstilės specialistas, skardininkas. Įtikima, kad čia galėjo veikti ir skardininko dirbtuvė. O 1939 m. name butus nuomojo du gydytojai.

1942 m. namo savininku užregistruotas kapitonas Otto Huhnas. Tuomet kambarius jame nuomojosi tarnautojai. Tarp gyventojų buvo ir dvi siuvėjos.

Tuoj po karo name prie Tiltų g. sankryžos buvo įsikūrusi milicija. Jai priklausė ir Turgaus g. 20-ojo namo skliautuoti rūsiai, pritaikyti areštinei. Vėliau namas pagal nacionalizacijos aktą buvo perduotas miesto Tarybai. Čia buvo apgyvendinti įmonių darbininkai, vienas kitas inteligentas. Naujieji namo gyventojai nuo XVI a. pabaigos net per kelis gaisrus nesunaikintus skliautuotus rūsius naudojo kaip sandėliukus.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais.

Anonsas

Kitą pirmadienį pasakosime apie Turgaus g. 20-ajame name įsikūrusią Jankauskų šeimą. Čia augo ir brendo keturi broliai. Kęstutis Jankauskas šiandien yra Klaipėdos universiteto dėstytojas, Gintaras Jankauskas - Dailės akademijos docentas, Leonardas Jankauskas - verslininkas, Arvydas Jankauskas gyvena Kaune, kuriame mokėsi, o vėliau ir įsitvirtino.

Prašymas

"Vakarų ekspresas" prašo atsiliepti Turgaus g. 20-ojo namo gyventojas Stasę Kavaliauskaitę-Lapienę, jos sesę Aldoną Kavaliauskaitę-Tuminienę, Simonauskus ar jų palikuonis. Skambinti tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]