Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (298)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (298)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Toliau dairomės, kas pokariu vyko Liepų gatvės 12-ajame name.

Vaikų šokių kolektyvui "Junga", kurį 1963 m. Pionierių namuose pradėjo brandinti choreografė Margarita Finkel, tik po 13 metų buvo suteiktas liaudies kolektyvo vardas. Ilgainiui šis kolektyvas tapo tikra estetinio lavinimo ir ugdymo mokykla, kurioje pamokas gavo apie 5 000 klaipėdiečių.

Lėmė gyvenimo kelio pasirinkimą

Šiemet "Auksiniu scenos kryžiumi" už šokio meno propagavimą apdovanota klaipėdietė choreografė Agnija Šeiko nedaugžodžiavo: "Jungoje" užsimezgė dabartinis mano gyvenimas. Šiame kolektyve pamilau šokį, jame gavau estetikos suvokimo pradmenis, savarankiškumo įgūdžius. Ir ypač pabrėžčiau - grožio pajutimas buvo suformuotas būtent "Jungoje".

Kita choreografė, dabar dirbanti Vilniuje, Kristina Piekautaitė sakė, kad didžiausią laiko tarpsnį su "Junga" dirbusi M. Finkel buvo griežta vadovė, bet mokėjo rasti kalbą su kiekvienu.

VADOVĖ. Pasak šokėjų, Margarita Finkel (viduryje) gebėjo būti ir reikli vadovė, ir draugė.

"Ji buvo ir draugė, ir vadovė. Šiandien dirbdama bandau taikyti kadaise gautas pamokas. "Jungoje" buvau išmokyta, kaip elgtis su gražiais šokių drabužiais, avalyne, juos tausoti. "Jungoje" buvo ugdoma drausmė, atsakingumas, punktualumas, draugiškumas", - prisiminė K. Piekautaitė.

"Keitėsi pedagogai, kai kurių pavardes ir dabar atmenu - Alma Butkienė, Povilas Fokinas, Vidas Mačiulskis, Juozas Januška. Žinoma, pagrindinė vadovė buvo Margarita Finkel. Jai labai daug padėjo buvusi "Jungos" šokėja, dabartinė kolektyvo "Vijurkas" vadovė Violeta Šleinienė. Visi pedagogai choreografai skiepijo ir išmokė, kad tik darbu galima pasiekti rezultatų, kad labai svarbu būti komanda. Šokdama šiame kolektyve išmokau darbštumo, pakantumo, pareigingumo, draugiškumo, o svarbiausia - įvaldžiau šokio meną. Dabar pati esu sporto pedagogė ir tikrai labai daug naudoju to, ką gavau "Jungoje", - sakė šį kolektyvą lankiusi klaipėdietė Jandra Bogužienė.

GAMA. Choreografė Margarita Finkel ir šiandien yra įsitikinusi, kad šokių kolektyvuose šokantys vaikai turi pereiti visą šokių specifikos "gamą" - pradedant klasikiniais bei tautiniais, baigiant charakteriniais ir sportiniais.

Tėvai - užkulisių angelai

"Buvau darželinukė, kai pradėjau lankyti šį kolektyvą Pionierių namuose. Keista, bet visai nepamenu, kad čia būčiau mačiusi kokius pionierių ritualus. Net ir pačių pionierių, lakstančių su kaklaraiščiais, nematydavau. Kai pradėjau lankyti repeticijas, jau buvo vyresniųjų mergaičių šokėjų grupė, o vėliau susibūrė ir jaunesniųjų grupės. Buvo tokie iš kartos į kartą perduodami šokiai - "Polonezas", "Arkliukų šokis", "Husarų šokis", "Vengrų šokis", "Čigonų šokis". Mažieji visada šokdavo "Lėlių šokį" ir "Viščiukų šokį", - prisiminė klaipėdietė Eglė Tiškutė, M. Finkel vadovaujamame kolektyve šokusi 1966-1976 m.

Praėjus keletui metų po "Jūreivių šokio" pastatymo, kolektyvui buvo suteiktas "Jungos" vardas (anuomet kolektyvai vardus turėdavo nusipelnyti koncertine veikla, tapti laureatais konkursuose ir festivaliuose).

"Bėgant laikui, "Jūreivių šokis" buvo transformuojamas ir įgavo apibendrinančią prasmę - jis tapo paskutiniu koncerto šokiu, kuris į laivą surinkdavo visus kolektyvo šokėjus, o laivas išplaukdavo iš uosto. Drabužius šokiams siūdindavo ir tėvai, ir buitinių kombinatų siuvyklos. Per eisenas vasarą būdavom būgnininkės, apsirėdžiusios "Jūreiviško šokio" drabužiais. Daug koncertuodavome. Tėvai labai retai džiaugdavosi mūsų pasirodymais, nes per koncertus užkulisiuose triūsdavo mums padėdami persirenginėti. Didžiavausi, kai teko sušokti pirmo kinkinio varove "Arkliukų šokyje", nes į sceną "įjodavome" pirmosios ir susilaukdavome gausių aplodismentų, kurie jau atslūgdavo, kai po mūsų pasirodydavo kiti kinkiniai. Džiaugiuosi, kad mano gyvenime buvo "Junga", nes ten mokiausi ne tik šokti, bet ir grožio, estetikos pajutimo. Ir bene svarbiausia - čia mokėmės derinti interesus ir draugauti",- pasakojo E. Tiškutė.

VAROVĖ. Eglė Tiškutė labai didžiavosi, kai "Jungoje" buvo paskirta šokti pirmojo arkliukų kinkinio varove. Eglės TIŠKUTĖS archyvo nuotr.

"Jungoje" vienu metu kartais repetavo, koncertavo 300 įvairaus amžiaus šokėjų. Kai kurie jų pamena, kad koncertinėse kelionėse vyresnieji buvo įpareigojami prižiūrėti "mažiukus". O kai "mažiukai" būdavo suguldomi, vadovė vyresnėliams leisdavo atsipalaiduoti šokiuose, kurie vėliau būdavo vadinami diskotekomis.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".

Anonsas

Netrukus po to, kai M. Finkel vadovaujamam Pionierių namų vaikų šokių kolektyvui buvo suteiktas "Jungos" vardas, Pionierių namai buvo iškraustyti į Turgaus (tuomet Petro Cvirkos) gatvę. O Liepų g. 12 name pradėjo kurtis Laikrodžių muziejus.

Iš kur ir kaip šiame muziejuje atsirado eksponatai? Kurie laikrodžiai turi ypatingas istorijas? Kuriuos labiausiai įsidėmi muziejaus lankytojai? 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder