"Jūs vis rašote apie mieląją Klaipėdą, mes smalsaudami skaitome. Tai gal man atsakytumėte į klausimą,- kur Klaipėdoje stovėjo paminklas Marytei Melnikaitei?" - pasiteiravo ponas ir gudriai prisimerkęs stebėjo reakciją.
Sutrikau, nes iš tiesų tokio paminklo nepamenu.
"O aš žinau - dabartinio Laikrodžių muziejaus kiemelyje", - išpoškino.
Ir, garbės žodis, suintrigavo. Jaunesnis už mane, Vilniuje augęs ir brendęs su Vytauto Kernagio "chebryte", iš kur jis gali žinoti daugiau už mane, lankiusią šokių būrelį dabartiniame Laikrodžių muziejuje, kuriame "mano laikais" buvo Pionierių namai? Aš to paminklo nepamenu, o kodėl jam jis taip įsiminęs?
Na, ir žodis po žodžio išsiaiškinom: jį, vaiką, paauglį, tėvai, plačiai žinomo ir pripažinto vilniečio aktoriaus Jono Lalo (vien jo įkūnytas garsusis Žaldokas "Žaldokynėje" Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje ko vertas...) šeima, vasaroms išbildindavo pas senelę - medicinos seserį M. Baranauskienę ir tetą felčerę Ritą Baranauskaitę - į Klaipėdą.
Taigi vasaromis, o kartais ir kitais metų laikais, kai tėvai išvykdavo gastrolių (mama Irena Lalienė su "Lietuvos" ansambliu po visą SSRS, tėvas su tuomet Vilniaus dramos teatru - po Lietuvos miestelius ir kaimus), berniukas gyvendavo nebe aktorių, o medikų apsuptyje Liepų g. 14-ajame name. Jo žaidimų "placdarmas" buvo dabartinio Laikrodžių muziejaus kiemelis su tuo įsiminusiu paminklu.
Tas ponas šiandien - Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas endoskopuotojas Jonas Lalas, su kurio atvykimu į uostamiestį, baigus medicinos mokslus, Klaipėdoje prasidėjo endoskopijų era, nes jaunas medikas bemat perėmė naują technologiją.
KARALIJA. Kiemelis po buto langais buvo iš Vilniaus atbildinto pas močiutę Mariją Baranauskienę vasaroti Jonuko Lalo karalija. Vėliau jis, baigęs medicinos mokslus Vilniaus universitete, atvažiavo dirbti į ką tik pastatytą Klaipėdoje miesto (dabar universitetinė) ligoninę. Dvejus metus jaunas specialistas J. Lalas ir gyveno senelės bute. Ritos BARANAUSKAITĖS archyvo nuotr.
Aptarnaujančio personalo namelis?
M. Baranauskienės bute Liepų gatvės name būdavo labai dažnas Klaipėdos medikų sambūris. Bet apie tai - kiek vėliau. Dabar kiek šio namo prieškario istorijos.
Apie Laikrodžių muziejaus praeitį ir dabartį plačiai "Akvarelėse" rašyta 2013 m. balandžio-liepos mėnesiais, bet tąkart prieškaryje ir pokaryje šiame komplekse veikusio banko nedidelis priestatas liko "už kadro". Taigi, kas galėjo gyventi ar dirbti jame iki Antrojo pasaulinio karo?
"Išsamių duomenų tikrai nėra išlikę. Galime tik spėlioti, kad jame galėjo gyventi aptarnaujantis personalas. Lietuvos banko laikais gyvenę minimi vairuotojas, sargas, anksčiau čia galėjo gyventi garsių šeimų tarnai, guvernantės, galbūt ir sodininkas",- spėliojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.
Kaimyninį Liepų g. 12-ąjį gražuolį namą - rezidenciją - statydinosi garsioji anglų Simpsonų pirklių dinastija. Vėliau čia gyveno gydytojo Augusto Johano Mutray šeima, dar vėliau - bankininkas Johanas Hiršbergeris su gausia šeima, apie kurios gyvenimo būdą yra daugiausiai duomenų, nes šios šeimos palikuonė Laikrodžių muziejuje lankėsi Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir padovanojo daug ikonografinės medžiagos.
PRAEITIS. Liepų g. 14-asis namas buvo architektūriškai neįmantrus, tad niekas jo ir nefotografuodavo. Šioje nuotraukoje jį užstoja liepa, matosi tik fragmentas. Visas dėmesys buvo sutelktas į tam metui, o ir šiandien, įspūdingus Liepų g. 10, 12 namus.
Kontoros, ponų apartamentai - Liepų g. 12-ajame name. Aptarnaujantis personalas - 14-ajame? Turbūt. Taip diktuotų logika. Tai - šio namelio prieškarinė istorija. O pokariu čia yra gyvenusi ir ką tik "Akvarelėse" baigta aprašyti Daržų g. 5-ojo namo gyventojų - kapitono Hanso Adlerio - šeima.
1969-IEJI. Taip Liepų g. 14-asis namas atrodė 1969 metais, kai jame gyveno medicinos sesuo Marija Baranauskienė su dukterimi felčere, vėliau baigusia Dailės institutą, Rita Baranauskaite. Jų buto langai "žiūrėjo" į dabartinį Laikrodžių muziejaus kiemelį medžių paunksnėje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.
Anonsas
Kodėl 1946 m. pabėgusios iš tremties Altajaus krašte kaunietės Marija Baranauskienė su dukterimi Rita Baranauskaite atsidūrė Klaipėdoje? Ir kas joms padėjo išgyventi? Kurie Klaipėdos medikai, nepaisydami "raupsuotosios" moterų praeities, vis dėlto lankydavosi jų bute Liepų g. 14 name? Pagaliau, kaip joms, pabėgėlėms iš tremties, pavyko tą butą "gauti"? - skaitykite tęsinyje.
Bus daugiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą