Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (373)

Nepaisant darželio vedėjos Marijos Kučinskaitės išskirtinio atsidėjimo tiesioginėms pareigoms, jai, regis, rūpėjo ir auklėtojų akiratis.

Ieva Simonaitytė - darželio draugė

Šio darželio auklėtoja 1959-1966 metais dirbusi Antanina Šantaraitė-Šaltienė prisiminė, kaip su vedėja važiavo į Priekulę pas didžiąją Klaipėdos krašto bei visos Lietuvos rašytoją Ievą Simonaitytę.

"Kai vedėja mane pristatė jai, tituluodama "auklėtoja", I. Simonaitytė, nepatikliai žvilgtelėjusi, subumbėjo: "Auklėtoja? Ją pačią auklėti reikia, nes gyvenime bus visko." O atsisveikinant ji Antaninai tarsi ir priekaištaudama išpoškino: "Padovanočiau knygą, bet tu juk neskaitysi." Kai kitą kartą vėl buvo rengiamasi važiuoti pas rašytoją, Antanina nebevažiavo...

 AUKLĖTINIAI. Antanina Šantaraitė su Pauliumi ant rankų, vienas iš auklėtinių tėvų - su Grete.

Tačiau, pasak kitos darželio auklėtojos Zeninos Dargienės, I. Simonaitytė ir pati iš Priekulės į Klaipėdos 3-iąjį darželį atvažiuodavo. Ji turėjo nepaklusnias ir skaudančias kojas. Užtat valdžia rašytojai buvo gal davusi paskyrą, o gal ir padovanojusi tuomet didelę retenybę - "Volgą".

"Ją atvairuodavo ne pati rašytoja, o kažkokia moteris. Automobiliai tuomet Klaipėdoje buvo didelė retenybė. O dar "Volga"... Vaikus ji traukdavo tarsi magnetas. Prieš atvykstant rašytojai visą "paskaitų ciklą" darželinukams "atkaldavome". Pradedant tuo, kas esanti toji Ieva Simonaitytė, bet svarbiausias "paskaitų" uždavinys būdavo apsaugoti "Volgą" nuo apgulties. Ir pavykdavo. Vaikai ją apžiūrinėdavo per pagarbų atstumą. Ir toji apžiūra jiems būdavo kur kas įdomesnė nei rašytojos pasakojimai apie "Vilių Karalių" ar "Aukštųjų Šimonių likimą", - prisiminė Zenina.

 "EILĖ". Kai grupėse vaikų būdavo iki trisdešimties, vaikai laukdavo "eilėse", kada galės įsikibti į auklėtojos ranką, o dar geriau - panešiojami.

Vaikai

Jau anksčiau A. Šaltienė buvo užsiminusi, jog 3-iasis vaikų darželis buvo vadinamas ponų vaikų darželiu. Nors, kaip žinome, tuomet ponų kaip ir nebuvo. Visi buvo draugai...

Kad į darželį savo vaikus vesdavo miesto elitas, patvirtino ir 1958-1959 m. šiame darželyje dirbusi Zenina Dargienė.

"Kai baigiau pedagoginę mokyklą, prisistačiau į Švietimo skyrių. Jo vedėjas iškilmingai pranešė: "Tau pasisekė, eisi dirbti į darželį M. Gorkio gatvėje." Tuomet šis darželis iš tiesų garsėjo puikia reputacija. Tai buvo ir jo vedėjos M. Kučinskaitės nuopelnas", - sakė Z. Dargienė.

Ir pradėjo pyškinti auklėtinių pavardes: Dainius ir Mindaugas Kepeniai, Faustas ir Gintautas Stepukoniai, Gintaras ir Rūta Jaudegiai, Algis Puklevičius, Arūnas Jablonskis ir t. t. Šiandien jos įvardinti tuomet darželį lankę vaikai - Klaipėdoje ar Palangoje gerai žinomi žmonės, savo veiklos sričių specialistai.

"Piešdavom, sportuodavom, skaičiuodavom ir rašydavom. Dienos "racione" būdavo ir privalomas dviejų valandų pasivaikščiojimas ore. Dažniausiai žąsele pasukdavom į šalia buvusias kapines. Per 40 metų, kai dirbau su vaikais, nepasitaikė atvejų, kad kas nors susižeistų. O auklėtoja vienam asmenyje turėdavo atstoti motiną, tėvą ir pedagogą. Su siaubu dabar girdžiu istorijas, kai prasiskėlęs galvą vaikas siunčiamas namo, kad... tėvai nuvežtų į ligoninę galvą susiūti. Mūsų vedėja teisingai reikalaudavo - visas dėmesys vaikams, o ne personalo tarpusavio pliurpalams",- seniai prabėgusias ir šias dienas sulygino Z. Dargienė.

DAINŲ ŠVENTĖS. Darželyje auklėtojos mokydavo šokti savo auklėtinius. O kaip juos mokysi, jei pats nešoki? Tad Antanina Šantaraitė (antra iš dešinės) lankė pedagogų liaudies šokių kolektyvą, su kuriuo ir ne vienoje Dainų šventėje dalyvavo.

Vaikai atsilygindavo meile

A. Šaltienė, pasakodama apie darbą 3-iajame vaikų darželyje, teigė, kad auklėtojos, kaip kuri sugebėdama, labai mylėjo vaikus.

"Ir jie atsilygindavo tuo pačiu. Grupėse būdavo net po 30 vaikų. Atrodydavo - kaip čia kiekvieną dėmesiu apgaubsi. Kiekvienam rūpėdavo į auklėtojos ranką įsikibti, o jų - tik dvi. Ieškodavau išeičių. Sakydavau: šiandien susikabinsim su Artūru ir Rasele, rytoj - su Kęstučiu ir Aušrele. Ir vaikai kantriai laukdavo savo eilės.

Iki širdies gelmių buvau sujaudinta, kai, baigdama tėvams išdalinti vaikus vakare, staiga kažkokioje pakampėje išgirdau šnaresį. Buvo vėjaraupių epidemija ir į darželį buvo draudžiama atvesti susirgusius vaikus. O vienas tikriausiai be tėvų žinios atėjo į darželį. Ir pasislėpė. Kai jį iš priedangos iškrapščiau ir paklausiau, kodėl visą dieną slapstėsi, šis prisipažino: "Auklėtoja, aš labai jūsų pasiilgau. Juk būtumėt mane išvariusi namo. O pasislėpęs buvau su jumis." Gal iš tiesų vaikai mus mylėjo taip pat, kaip mes stengdavomės mylėti juos", - kiek abejodama dėl tos abipusės meilės svarstė Antanina.

Jos atmintis taip pat išsaugojusi auklėtinių, dabar Klaipėdoje žinomų žmonių Sigutės Mažonaitės (gydytoja), Algirdo Narinkevičiaus (Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo vadovas), Audriaus ir Alvydo Klimų (Audrius - lietuvių grafikos dizaineris, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorius, 2014 m. išrinktas šios akademijos rektoriumi, Alvydas - VDA Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros profesorius, nuo 2010 m. - katedros vedėjas) ir daugelio kitų auklėtinių pavardes.

Prašymas

Prašytume el. p. adresu [email protected] arba tel. 493435 atsiliepti pokariu Liepų g. 29-33 namuose gyvenusius, o 35-ajame lankiusius čia veikusį vaikų darželį žmones.

Anonsas

O kokius pėdsakus Klaipėdos 3-iasis vaikų darželis atmintin yra įspaudęs verslininkui Gintarui Gruodžiui, Lietuvos sveikuolių vadui Dainiui Kepeniui ir kitiems šio darželio auklėtiniams? Apie tai - tęsinyje.

Bus daugiau.