Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (514)
Vienuolika metų liedama "Klaipėdos akvareles" ne kartą esu išpažinusi - praverdama kokio namo duris, net neįtariu, kokių stebuklų ar stebukliukų lemta aptikti. Šio banko pastato veiklos istorijoje nustebino aptikta Česlovo Landsbergio pavardė. Paakinta istorikės Z. Genienės, pradėjau naršyti "talmudus" ir didžiai nustebau sužinojusi, jog Č. Landsbergis buvo vienas bankininkystės nepriklausomoje Lietuvoje pradininkų. Susiklosčius gyvenimo ir veiklos aplinkybėms, netgi kurį laiką tarpukariu vadovavo Lietuvos banko Klaipėdos skyriui, vadinasi, buvo šio pastato ir jame vykdomų bankinių operacijų valdytojas. Vadinasi, ir gyveno šalia banko pastato subudavotuose namuose, kurie buvo skirti banko tarnautojams apgyvendinti, o gal ir paties banko pastate buvo Č. Lansbergio butas. Eilinį kartą suvokiau - kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių. Bandau kirsti proskynas...
Informacijoje besirausdama giliau, lasiojau informacijos grūdelius iš labai įvairių šaltinių, kuriuose radau ir tokį teiginį: "Landsbergiai - sena ir garsi bajorų giminė, viduramžiais kilusi iš Landsbergo pilies Vestfalijoje (Vokietija). Nuo XVII a. jos palikuonys gyveno Lietuvoje, o nuo XIX a. pirmojo dešimtmečio ir Linkuvos krašte." O būtent nuo Linkuvos kilęs Č. Landsbergis.
BANKININKAS. Česlovas Landsbergis Klaipėdoje gyveno ir Lietuvos banko Klaipėdos skyriui vadovavo 11 metų. Tikriausiai, kaip tam laikmečiui buvo būdinga, banko patalpose ir gyveno. Visai pagal posakį "neatsitraukdamas nuo kasos".
Bankininkas - Landsbergių giminės atstovas
Kiek gausiau informacijos apie Č. Landsbergį aptikau Vlado Terlecko knygoje "Lietuvos bankininkai. Gyvenimo ir darbų pėdsakai 1918-1940." Pasirodo, Č. Landsbergis - dramaturgo, teatralo, lietuviškojo sąjūdžio veikėjo Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio netikro brolio Kazimiero Juozapo (iš pirmosios tėvo Vincento santuokos) vyriausiasis sūnus.
Pagal išsilavinimą buvo inžinierius
Nors pagal išsilavinimą Č. Landsbergis buvo laikomas inžinieriumi, tačiau didžioji gyvenimo dalis buvo susijusi su tarnyba bankuose: nuo 1898 m. dirbo Vilniuje veikusio privataus komercinio banko Bobruisko ir Vilniaus skyriuose. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, buvo vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko kūrėjų, organizavo banko skyrių Kaune, vadovavo Vilniaus skyriui. 1919 m. lenkams užėmus Vilnių, buvo jų policijos nuolat persekiojamas. 1921 m. spalio 5 d. Lietuvos prekybos ir pramonės banko Vilniaus skyrius buvo uždarytas, o Č. Landsbergis su dar su 32 lietuviais atsidūrė Lukiškių kalėjime. Tik įsikišus į šį reikalą Lietuvos valdžiai - kreiptasi į Tautų Sąjungą- iš kalėjimo buvo paleistas. Apsigyvenęs Kaune dirbo Susisiekimo ministerijoje ypatingųjų reikalų inžinieriumi.
Lietuvos banko kūrėjas
1922 m. spalio 1 d. buvo pakviestas į Kaune kuriamą Lietuvos banką ir paskirtas vyriausiuoju kasininku. Čia labai pravertė ilgametė Č. Landsbergio darbo patirtis ir profesinės žinios. Kartu su bankininku Juozu Pakniu periminėjo iš iždinių į apyvartą neišleistus litų banknotus, tvarkė pinigų emisijos apskaitą. Deja, produktyvi Č. Landsbergio veikla buvo nutraukta dėl negražaus pavaldinių poelgio. Pastariesiems įsivėlus į pinigų grobstymą, iš pareigų buvo atleistas. O 1923 metais Č. Landsbergis buvo paskirtas vadovauti Lietuvos banko Klaipėdos skyriui, kuriam vadovavo iki 1934- ųjų, kada iš bankininkystės sferos pasitraukė.
Aktyvus visuomenininkas
Česlovas Landsbergis ir jo žmona Viktorija Rukuižytė aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Priklausė "Rūtos" draugijai, o Pirmojo pasaulinio karo metais buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti nariai. Taip pat buvo vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų ir jos pirmosios valdybos iždininkas. Priklausė Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijoms. 1946 m. areštuotas. Tolesnis likimas nežinomas. Tai tik tiek sulasiojau iš V. Terlecko knygos. Labai sudomino žinia, kad Č. Landsbergis buvo vienas iš Lietuvos jūrininkų sąjungos steigėjų ir jos pirmosios valdybos iždininkas. Klaipėdoje Č. Landsbergis gyveno ir bankui vadovavo vienuolika metų. Kaip tik tuo metu kūrėsi Darbininkų kolonija (šiandieninės Bijūnų, Lelijų, ir kitų pavadinimų gėlių gatvės), kuriai gal ne itin išvaizdžius, bet labai patogus būstus projektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Teko aptikti teiginių, kad Celiuliozės fabriko darbininkams būdavo suteikiami lengvatiniai kreditai būstams statydintis. Visko gali būti, kad tuos lengvatinius kreditus suteikdavo Lietuvos banko Klaipėdos skyrius. Ir tikriausiai Česlovas Landsbergis savo bute Lietuvos banko patalpose ne kartą yra susitikęs su dabar Lietuvos architektūros patriarchu vadinamu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu. Ar Č. Landsbergis turėjo palikuonių, kol kas nežinoma. Kaip ir apie jo finansinę bei kitą veiklą.
Anonsas
Kitą savaitę į šį pastatą įžengsime jau banko valdytojo Stasio Černiausko laikais. S. Černiauskas buvo tiesiog epocha, finansus valdžiusi 1959 - 1994 metais. Šio banko lėšomis naudotasi statant pačius įvairiausius Klaipėdos visuomeninius, kultūros ir švietimo objektus. Visa tai ir dar daugiau prisiminti padės bankininko našlė Alytė Černiauskienė, gyvenanti "chruščiovkėje" ir susilaukianti ją aplankiusiųjų šūksnių: "Ar tai bankininko butas? Be marmurų, be krištolo šviestuvų?.." Koks S. Černiauskas buvo vadovas ir žmogus, "tardysime" buvusius banko bendradarbius.
Rašyti komentarą