Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (556)

Tiksliau, jos dalis, nes bibliotekos 6 skyriai ir 11 padalinių išsidėstę visame mieste. Ir juose vyksta nė kiek ne menkesnis kultūrinis, edukacinis darbas nei bibliotekos širdyje Turgaus g. 8. Šiandien toliau dairysimės tikru kultūros ir edukacijos židiniu virtusios Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos patalpose.

Bet bibliotekoje vyksta ne tik šviesūs ir gražūs dalykai - susitikimai su rašytojais, poetais, menininkais, kai atidaromos jų parodos. Bibliotekos patalpos - namo dalis su vamzdynais, kanalizacija ir kita tokia proziška buitimi. Anoje "Akvarelėje" buvo aprašytas atvejis, kai prieš pat Kalėdas sprogus vamzdynams bene pirmieji talkininkauti pasisiūlė kaimynų Kiaulėnų ir Semionovų šeimos. Mat jie matė, kaip bibliotekininkės į kiemą nešiojo sušlapusias knygas ir laikraščių komplektus. Vamzdžius bibliotekai pakeitė savo lėšomis.

Pasitaikė ir kitokios rūšies kaimynų

Kai bibliotekoje atsirado vis daugiau kompiuterių, gausėjo vertingų knygų, bibliotekininkės pradėjo galvoti ir apie tai, kad reikėtų patalpų apsauginės signalizacijos, o gal ir stebėjimo kamerų. Ir tai buvo įrengta. Bet kas turi reikalų su signalizacijomis, puikiai žino, kad žviegti signalizacija gali ir be reikalo pradėti. Vieno kaimyno paprašė rakto į vidinį kiemelį joms nutildyti. Kaimynas raktą duotų, bet su sąlyga, kad biblioteka sutiktų, jog būtų užmūryti kai kurie langai. O tas kaimynas padidintų savo virtuvės kvadratūrą... Bibliotekininkių visai neviliojo perspektyva kartu su bibliotekos lankytojais būti užmūrytoms tamsoje. Sandoris neįvyko...

PIRMIEJI. Kai bibliotekoje atsirado pirmieji du kompiuteriai, bibliotekininkės visų pirma kvietė vyresniojo amžiaus žmones pramokti jais naudotis.

Šiek tiek istorijos krislų

Šiandieninės Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos sąsajos su prieškario biblioteka menkos. Dabartinis bibliotekos tinklas susiformavo miesto 1-osios masinės bibliotekos, kurios fondas buvo tik 2 000 egz., pagrindu. Tarybiniu laikotarpiu biblioteka keletą kartų buvo perkeliama į naujas patalpas, kol įsikūrė dabartiniame pastate (Turgaus g. 8). 1977 m., kuriant centralizuotą sistemą, Klaipėdoje buvo 11 masinių bibliotekų. Seniausia miesto masinė biblioteka tapo centrine.

Pirmieji atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai buvo skirti spaudinių fondams tvarkyti. Menkai finansuojant spaudinių komplektavimą, šalinant pasenusio turinio, dubletinius ir susidėvėjusius leidinius, bibliotekos spaudinių fondas pastebimai sumenko. Kartu buvo keičiamas dokumentų fondų turinio išdėstymas pagal naujai diegiamą universalią dešimtainę klasifikaciją (UDK).

1997 m. priimtas LR kultūros ministerijos sprendimas "Dėl Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) diegimo" buvo naujas iššūkis bibliotekai. Kompiutrinės įrangos pirkimo viešosioms bibliotekoms tuo metu nefinansavo nei Kultūros ministerija, nei Savivaldybė. Pirmieji du kompiuteriai bibliotekai nupirkti už lėšas, surinktas pradėjus teikti mokamas paslaugas. Metų pabaigoje pradėtas kurti bibliotekos elektroninis katalogas.

1998 m. parengta ir Klaipėdos miesto savivaldybėje patvirtinta bibliotekos modernizavimo programa "Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka - informacijos, savišvietos ir kultūros centras". Programos tikslas - kurti estetišką, saugią aplinką, naujas, perspektyvias paslaugas įvairių socialinių ir amžiaus grupių vartotojams, dalyvauti informacinės visuomenės kūrimo procese automatizuojant bibliotekos darbo procesus, kuriant vartotojams laisvą prieigą prie interneto, komplektuojant ne tik spausdintus, bet ir skaitmeninius dokumentus. Šiuo laikotarpiu Atviros visuomenės instituto, Atviros Lietuvos fondo šalyje įgyvendinta bibliotekų rėmimo programa turėjo didelės įtakos bibliotekai modernizuoti.

PIKNIKAS ANT ŽOLĖS. Bibliotekininkės kuria nors proga sugeba ir į gamtą "išsirauti", ir ekskursijose plėsti akiratį.

Naujosios technologijos - bibliotekos padaliniuose

Jaunimo domėjimasis naujomis informacinėmis technologijomis paskatino pirmiausiai modernizuoti Jaunimo skyrių. 1998-1999 m., įgyvendinus projektus "Interneto skaityklos kūrimas Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje" ir "Fonoteka jaunimo bibliotekoje - kokybiškos audio / video informacijos galimybė", nupirkta vaizdo ir garso aparatūra, kompiuteriai, pradėtos komplektuoti naujos dokumentų rūšys: kompaktinės plokšteles, vaizdajuostės, kompiuterinės informacijos laikmenos su mokomąja ir laisvalaikiui skirta informacija, užsakytos prenumeruojamos duomenų bazės LITLEX, EBSCO, pradėta kurti bibliotekos interneto svetainė. Keitėsi veiklos turinys, plėtėsi informacijos paieškų galimybės. Buvo pradėta įgyvendinti informacinio raštingumo programa.

1999 m. suremontuotos Vaikų skyriaus patalpos, sukurta patraukli aplinka ir įgyvendintas projektas "Vaikų biblioteka - vaikų informacijos, švietimo ir kultūros centras", kurio pagrindas - vaikų informacinio raštingumo ugdymas. Miesto bei regiono viešųjų ir mokyklų bibliotekų darbuotojams pristatyta metodinė priemonė "Informacinių gebėjimų ugdymas". Vaikų skyriuje įkurtos Žaislotekos paskirtis - mažųjų skaitytojų kūrybingumo ugdymas. Čia organizuojamų užsiėmimų metu sekamos, klausomos, vaidinamos pasakos, mokomasi kurti eilėraščius, prozą, skaitomi vaikų sukurti kūrinėliai, muzikuojama, dainuojama, piešiama. Ypač didelis dėmesys skiriamas vaikams, turintiems negalią, ir vaikams iš socialiai remtinų šeimų.

2000 m. pagal programą "Baltijos šalių metai 2000", padedant Švedijos vyriausybei, kartu su Europos komitetu prie LR Vyriausybės, įkurtas Europos informacijos centras, kuris bibliotekos patalpose veikė iki 2005 metų.

2001 m. suremontuotos Meno skyriaus patalpos ir įgyvendintas projektas "Kurkime savo aplinką". Pagal projektą įkurtas informacinis centras "Žmogus, menas, aplinka" Klaipėdos krašto menininkų galerija. Dar vienas sėkmingas projektas, įgyvendintas šioje bibliotekoje - Klaipėdos miesto 750 metų jubiliejui skirtas elektroninis leidinys "Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės". Meno skyriaus galerijoje nuolat pristatoma jaunųjų menininkų kūryba, organizuojamos edukacinės paskaitos meno klausimais. 2001 m. biblioteka pradėjo filialų modernizavimą. Pagal LR Vyriausybės, Kultūros ministerijos visuomenės informacinio aprūpinimo programą kompiuterizuoti Kalnupės ir "Ruoniuko" filialai.

Gal visą šią informaciją nuobodoka skaityti, bet ją pateikiau sąmoningai tam, kad suprastume - biblioteka jau nebereiškia vien veiksmus: pasiėmiau skaityti knygą, grąžinau knygą...

Anonsas

Po savaitės - apie tai, kaip svarbu turėti kolegų idealus ir jų siekti, apie bibliotekos kaimynų - Semionovų šeimą, kuri ir šiandien tebegyvena Turgaus g. 8-ajame name.