Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (558)

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (558)

"Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau varstysime Turgaus gatvės 8-ojo namo duris. Jo pirmuosiuose aukštuose įsikūrusi Klaipėdos savivaldybės viešoji biblioteka.

Tiksliau - jos dalis, nes bibliotekos 6 skyriai ir 11 padalinių išsidėstę visame mieste. Ir juose vyksta nė kiek nemenkesnis kultūrinis, edukacinis darbas nei bibliotekos širdyje Turgaus g. 8.

Šiandien toliau dairysimės šiame name, kuriame bibliotekos kaimynystėje gyvena Semionovų šeima, ypač susidraugavusi su bibliotekos darbuotojomis.

GYVENTOJAI. Turgaus g. 8-ojo namo gyventojai Semionovai - duktė Irina, sūnus Olegas, Tatjana ir Olegas vyresnysis 2002 m.

Kilnus gestas

O susidraugavo per nelaimę, kai prieš 1997 m. Kalėdas sprogo bibliotekos vamzdžiai. Trumpai priminsiu tą istoriją. Kai bibliotekos darbuotojos gelbėjo apsemtas knygas ir laikraščių komplektus, nešdamos džiovinti į kiemelį, Semionovai nusprendė atstatyti savo pečius. "Atėjo baltai apsirengę kaip kokie angelai ir sako: "Mes pakeisim sprogusius vamzdžius." Garbės žodis, mūsų reakcija buvo pulti bučiuoti rankas", - prisiminė bibliotekos vadovė Bronislava Lauciuvienė.

Kapitono Olego Semionovo, tebegyvenančio šiame name, pasiteiravau, kas buvo toji paskata pasiūlyti savo pagalbą bibliotekai? "Kai biblioteką ištiko ta katastrofa, ir mudu su žmona pro langus matėme, kaip bibliotekininkės į kiemą velka peršlapusias knygas, laikraščių komplektus džiovinti, nors buvo žiema, labai jas užjautėme. Užjausti jausmais - viena, darbais - visai kas kita. Per tą trumpą laiką, kai mes 1996 metais atsikraustėme į tą Turgaus gatvės namą, jau buvome įsitikinę, kokius kilnius darbus nuveikia tos bibliotekininkės.

Bibliotekoje tuo metu tebuvo vienas kompiuteris. Bibliotekininkės kantriai mokė juo naudotis vyresnio amžiaus žmones. Jie galėjo siųsti laiškus emigravusiems vaikams, anūkams ar giminėms. Tai skurdžias pensijas gaunantiems žmonėms - reali ir didelė pagalba. Tuo metu savo butuose su kaimynu Ričardu Kiaulėnu darėme remontą, kaip tik keitėme vamzdžius. Jam užsiminiau, kad sykiu galėtume tuos vamzdžius pakeisti ir bibliotekai. Šis pritarė. Na, nuėjom, pasakėm. Džiaugėmės ir patys, ir bibliotekininkės", - prisiminė p. Olegas. Vamzdžius sudėjo savo lėšomis. Praėjo 20 metų, o bibliotekininkės nepamiršta to kilnaus gesto sunkiu bibliotekai ir joms pačioms periodu.

"KAPITONAS SERAFINAS". O. Semionovas dirbo ir laive "Kapitonas Serafinas". Surinkęs duomenų apie Serafiną, jo biografija norėjo pasidomėti nuodugniau, ieškodamas jo giminaičių. Tačiau paieškos buvo nevaisingos. Jeigu kas iš "Vakarų ekspreso" skaitytojų galėtumėt suteikti žinių, parašykite laiškelį el. p. adresu [email protected], nes O. Semionovas apie to kapitono biografiją norėtų sužinoti daugiau ir šiandien.

Paskutinis kapitonas

Kai su Olegu Semionovu susitikome pakalbėti apie jo šeimos gyvenimą Turgaus g. 8-ajame name, jis prisistatė: "Paskutinis kapitonas Lietuvos jūrų laivininkystėje". Mat jo laivas "Venta" buvo paskutinis, kurį ši organizacija pardavė 2016 m. "Gaila, kad taip lengva ranka buvo iššvaistyti tiek žvejybos, tiek prekybos laivynai", - atsiduso jis, kaip ir daugelis klaipėdiečių, susijusių tiek su žuvų gaudymu, tiek su krovinių gabenimu jūromis ir vandenynais. O karjerą p. Olegas, kaip ir daugelis būsimų kapitonų, po Jūreivystės mokyklos ir instituto Kaliningrade pradėjo būdamas jūreiviu. Buvo žvejybos laivynas, paskui - Lietuvos jūrų laivininkystė (LJL). Kartu su kitais kapitonais jis už tarnybą LJL buvo apdovanotas. "Apdovanojimus įteikė pats ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius", - ne be pasididžiavimo gaidelės pabrėžė p. Olegas.

Kubos glėbyje

O tarpelyje tarp tarnystės žvejybos laivuose ir Lietuvos jūrų laivininkystėje buvo įsispraudusi ir Kuba, kurioje 1977-1980 m. dirbo vertėju iš ispanų kalbos. Būtent Kuboje jis sutiko kitą vertėją - Tatjaną, su kuria 1980 m. sukūrė šeimą. Ir - atgal į Klaipėdą. Šiandien tiek p. Olegas, tiek p. Tatjana Kubą mena kaip pasakų šalį. Jaunystė, šalis tarp Atlanto vandenyno, Karibų jūros ir Meksikos įlankos. Neįkyrus karštis, Havanos cigarai, mohito kokteiliai, tokie neįprasti "tarybiniam" žmogui. O ir darbas nebuvo toks intensyvus, kad negalėtų pasidžiaugti egzotiška gamta, Atlanto vandenų vėsa.

APDOVANOJIMAS. Už kapitono tarnybą O. Semionovas buvo apdovanotas 2008 m. tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus.

Anonsas

Vestuvių proga anuomet Civilinės metrikacijos skyrius būsimiems jaunavedžiams išduodavo talonus aprangai, batams ir t.t. Ką už tuos talonus buvo galima nusipirkti? Šiandien Semionovų dukteriai Irinai - 37-eri, sūnui Olegui - 30 metų. Kaip jie augo, kaip Semionovai švęsdavo Naujuosius anuomet, o ir dabar, kai jų "rezidencija" per kelis žingsnius nuo miesto eglės Teatro aikštėje - kitą penktadienį.

 

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder