Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (567)
O Turgaus 9-ojo namo mansardose gyveno žmonės su biografijomis. Bet apie tai vėliau. Pradžiai istorijos krislai.
Bendra apžvalgėlė
XVI a. Klaipėdos miestas turėjo teisę nustatytu laiku rengti metinį turgų. Tik turgaus metu svetimšaliai, miestiečio teisių neturėję pirkliai ir amatininkai galėjo atvežti į Klaipėdą savo prekes ir, sumokėję atitinkamus mokesčius, jas viešai pardavinėti ar mainyti.
Metinis turgus Klaipėdoje prasidėdavo per Žolinę (rugpjūčio 15 d.) ir tęsdavosi savaitę. XVIII a. pabaigoje turgaus prekyba buvo pratęsta iki dviejų savaičių. Tik XIX a. antrojoje pusėje, Rusijai įvedus muitus, Klaipėdos turgus sunyko.
Skirtingai nei kiti miestai, kurie turėdavo specialias turgaus prekybai skirtas centrines aikštes, Klaipėdos senamiestyje tokia aikštė nesusiformavo. Turgus vykdavo pagrindinėje miesto gatvėje, kuri buvo žymiai platesnė nei kitos. Tokiu būdu jau XVI a. Turgaus gatvė tapo pagrindine miesto viešąją erdve. Neatsitiktinai dabartinėje Turgaus ir Tiltų gatvių sankryžoje 1595 m. buvo pastatyta pirmoji mūrinė Klaipėdos rotušė, kuri 1678 m. miesto gaisro metu sudegė.
XVII a. pr. gatvė dar buvo vadinama Bažnyčių gatve, vėliau vadinta tiesiog turgumi, galiausiai tapo Turgaus gatve.
Turgaus gatvėje vykdavo ne tik metiniai, bet ir kassavaitiniai turgūs - trečiadieniais ir šeštadieniais. Pastaruosiuose prekiauta daugiausiai maisto produktais.
1706 m. Turgaus gatvės pabaigoje buvo pašventinta naujoji Šv. Jono miestiečių bažnyčia. XIX a. pirmoje pusėje joje trumpam laikui buvo įkurdinti miesto rotušė ir teismas. XIX a. pradžioje gatvė buvo apsodinta liepomis, po pusšimčio metų nutiesti platūs šaligatviai, pradėjo kurtis Klaipėdos bankai.
Dauguma Turgaus gatvės pastatų sudegė per didįjį 1854 m. gaisrą. Todėl šioje gatvėje, kaip ir likusioje senamiesčio dalyje, vyrauja XIX a. antroje pusėje-XX a. pirmoje pusėje konstruota istorizmo stilistikos architektūra. Dalis šių pastatų buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais. Iš senosios architektūros pastatų minėtini išlikę ir savo pirminės funkcijos dar ilgai nepraradę buvę bankų pastatai Turgaus g. 1 ir Turgaus g. 9.
IKI RESTAURACIJOS. Taip pastatas atrodė apie 1971 m.
Turgaus g. 9-ojo namo istoriniai krislai
Iki XVIII a. Turgaus g. kvartalas buvo padalytas į 4 sklypus ir turėjo atskirus savininkus. XVIII a. viduryje du sklypus (dabar Turgaus g. 9) įsigijo vienas turtingiausių Klaipėdos pirklių, miesto burmistras Johannas Simpsonas.
1807 m. sklypo savininku nurodomas medienos pirklys Patzker, 1818 m. - pirklys Gottliebas Benjaminas. XIX a. viduryje sklypą įsigijo Hermanas Rudolphas Schliewenas - žinomas pirklys ir alkoholinių gėrimų gamintojas.
1854 m. per gaisrą sklypo pastatai sudegė. Nauji statiniai pastatyti 1858 m. Čia veikė savininko H. R. Schlieweno prekybos firma, įmonės gėrimų ir kitų produktų parduotuvė, J.L. Intros skrybėlių, nėrinių, mezginių, patalynės parduotuvė, L. Wernerio galanterijos parduotuvė.
XIX a. paskutiniame dešimtmetyje savininke nurodyta O. Schliewen. Pastate gyveno pirkliai Adolphas Eisenstadtas, Johnas Grossas, veikė Paulio Piesto dantų gydytojo kabinetas. Po O. Schliewen mirties 1905 m. sklypas su pastatais atiteko palikuoniams.
Apie 1907 m. dalį patalpų išsinuomojo Rytų prekybos ir pramonės banko "Ostbank für Handel und Gewerbe A-G" įkurtas Klaipėdos skyrius. Be banko skyriaus, veikė Otto Miletzkio odos gaminių parduotuvė, Denckso gydytojo kabinetas, gyveno keletas nuomininkų.
Apie 1913-1914 m. prasidėjo pastato, pritaikyto banko reikmėms, statybą. Pirmame aukšte įrengta banko įstaiga. Fasado sienas papuošė augaliniai ornamentai, balkoną - pramoniniai peizažai. Įėjimas papuoštas dviem kolonomis, virš durų - pramonės simbolis:vaiko su krumpliaračiu figūra.
1923 m., pertvarkant banko skyrių, sukurta akcinė bendrovė "Memeler Bank für Handel und Gewerbe A-G". Didžiausia dalis kapitalo priklausė buvusiam Rytų prekybos ir pramonės bankui, kurio atstovas vykdė priežiūrą. Akcininkai buvo celiuliozės fabrikas, anglų ir vokiečių verslininkai. Iš pradžių vertėsi valiutinėmis operacijomis, gavo didelį pelną ir mokėjo 40 proc. dividendus.
Vėliau dėl neatsargios kreditavimo politikos bendrovę ištiko ilgalaikiai finansiniai sunkumai, todėl 1930 m. jis buvo tyliai sujungtas su Klaipėdos kredito banku. Jungtinis bankas pavadintas Klaipėdos banku (vok. Memeler Bank AG). Tai buvo didžiausias bankas Klaipėdos krašte. Po susijungimo pasikeitė pagrindinis akcininkas: daugiausia akcijų turėjo Klaipėdos miestas, dalis akcijų priklausė Drezdeno bankui. Priežiūros tarybą sudarė miesto magistrato skirti nariai, pirmininku buvo miesto burmistras.
Pastato pirmas aukštas buvo skirtas banko reikmėms, antrame aukšte ir mansardos dalyje gyveno banko direktorius ir tarnautojai. Trečiajame dešimtmetyje buvo praplėstas korpusas prie Pasiuntinių gatvės ir ten įruošta erdvi kesoninėmis lubomis perdengta operacijų salė. Pastato viduje įrengta saugykla-seifas su betoninėmis sienomis (4,98 x 3,88 m). Salėje virš įėjimo buvo įrengtas atviras balkonas, iš kurio buvo matyti visa operacijų salė.
Nuo skyriaus įkūrimo iki 1930 m. jam vadovavo Arvedas Ogilvie (1875-1949). Jis buvo kilęs iš žymios medienos pirklių, įsikūrusių Klaipėdoje XVIII a. antroje pusėje, šeimos. 1915 m. nurodoma, kad jis buvo prancūzų konsulu (konsulinis agentas). Jis taip pat buvo aktyvus Klaipėdos buriavimo klubo (Memeler Segler Verein) narys, kelerius metų buvo renkamas klubo vadovu. 1930 m. reorganizavus banką vadovavimą perėmė pirklys, patyręs finansų specialistas, Italijos garbės konsulas Hermannas Sachsas.
Po 1939 m. aneksijos 1941 m. bankas tapo Vokiečių banko (Deutsche Bank A-G) skyriumi. Po Antrojo pasaulinio karo kurį laiką priklausė Žinybiniam komunaliniam bankui, po to paverstas miesto kultūros namais. Vėliau čia įsikūrė miesto Centrinė taupomoji kasa. 1983-1985 m. pastatas restauruotas.
KLAIPĖDOS BANKO "Memeler Bank AG" čekis, 1938 m.
Anonsas
Pokariu šio namo 3-iajame aukšte gyveno Borisiūnų šeima: jis iš Šiaulių, ji iš Utenos. Augino dukrelę vienturtėlę Virginiją. O kaip gyveno - kitą penktadienį.
Prašymas
Prašytume atsiliepti čia gyvenusius pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 8 - 46 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]
Rašyti komentarą