Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (578)

Taigi, kaip minėta ankstesnėje "Akvarelėje", jauna daktarytė, savo valia, pasirinkusi "tremtį" į Klaipėdą, t. y. paskyrimą dirbti uostamiestyje (ne Kaune, kaip tikėjosi jos pedagogai Vytauto Didžiojo universitete) ir jaunas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas iš Šilalės 1952 m. susituokė Klaipėdos civilinės metrikacijos biure be bažnyčių, be altorių. Bet tai visai netrukdė drauge gyventi 65 metus. Žinoma, per juos būta ir šilto, ir šalto, ir juodo, ir balto. Jaučiu didelę pagarbą poroms, kurios neišsidrasko. Ir koks tada būna spalvingas saulėlydis, kai dviese susiglaudus žinai kiekvienos spalvos ar jos pustonio vertę. Užbėgdama į priekį pasakysiu, kad Straukai, būdami romantiškos ir jautrios prigimties, iš tiesų tai vertino kaip dangaus dovaną.

Pastogės įgijimo detektyvas

Kai tarp Herkaus Manto g. 30-ojo namo pokario gyventojų aptikau Straukų pavardę, kažkodėl buvau įsitikinusi, kad pastogę tokiame gražiame name "pramušė" Vaclovas. Ogi ne - dar prieš santuoką Emilija jau turėjo kambarį tame name. "Kauno Vytauto Didžiojo universiteto bendrabutyje gyvenau su Nadežda, kuri, būdama visai kitos specialybės, paskyrimą dirbti taip pat gavo į Klaipėdą. Mūsų draugystė nenutrūko, bendravome toliau. Kartą ji pašnabždėjo, kad iš to namo kambario išsikraustanti šeima išvažiuoja į Rusiją. "Nepražiopsok šanso", - patarė ji.

Susiradau tuos žmones, sutarėm - tik jie išsikraustys, lovą tame kambaryje pasistatau aš. Lova, tai lova. Bet kaip man tame kambaryje prisiregistruoti? Orderio tai neturiu. Kur eiti, pas ką eiti - nieko nežinau. "Pacankė" juk, visai nepažįstanti valdžios koridorių. Bet vis dėlto sumojau, kad reikėtų eiti į vykdomąjį komitetą", - apie drąsą užsitikrinti stogą virš galvos pasakojo p. Emilija.

O ten žmonių nugulti koridoriai - visiems kažko reikia. "Nei praeiti, nei prasisprausti. Iš moteriškių tarnautojų sužinojau tiek, kad reikia eiti tiesiai pas vykdomojo komiteto pirmininką. Tos pačios tarnautojos patarė: "Ateik kitą kartą ir, nepaisydama apgulties, minią praskirk, tardama burtažodį: "Aš - tarnybiniais reikalais." Patarimu, žinoma, pasinaudojau. Ištarus "burtažodį", žmonės netgi pagarbiai prasiskirdavo. Kai patekau pas pirmininką, nebepamenu pavardės, jis buvo pavargęs. Išklausęs manęs, išrašė orderį. Laiminga einu į jau man tikrai priklausantį kambarį. O jį, nepaisydami mano lovos, jau užėmę kiti žmonės. Mojuoju orderiu, o tie žmonės net neketina išsikraustyti. Gerokai teko su jais pakovoti",- atsiduso ponia Ema.

KAIMYNYSTĖ PRIEŠKARIU. Gražuolio Herkaus Manto 30-ojo namo kaimynystė prieškariu Herkaus Manto ir S. Daukanto gatvių sankryžoje atrodė taip.

Nuotrauka iš Kęstučio DEMERECKO knygos "Klaipėdos vaizdų albumas"

Bet tas kambarys, didelis ir nejaukus, su bendra virtuve, tualetu jau vis dėlto jos. "Iš vieno didelio buto prieškariu buvo padarytos keturios gyvenamosios patalpos. "Komunalkė", kaip buvo praktikuojama visoje SSRS. Bet stogas virš galvos", - žinoma, tuo metu labai džiaugėsi p. Emilija. Tačiau čia dar ne buto "gavybos" pabaiga... Detektyvas turėjo tęsinį. Ir jau ne Straukų, o namo kaimynų iniciatyva.

"Iš dviejų kambarių greta išsikraustyti rengėsi dar viena šeima. Kaimynai iš kažkur nugirdo, kad tuose kambariuose ketina apgyvendinti net keturiolika čigonų. Pokariu jų niekas romais nevadino. Pas mudu su Vaclovu pradėjo eiti kaimynų delegacijos, skatinančios kovoti, kad tie du kambariai būtų paskirti mudviem",- prisiminė p. Emilija. Ir ką gi - vėl prasidėjo kryžiaus keliai valdžios koridoriais.

"Į kovą dėl to gyvenamojo ploto įsitraukė ir kaimynai, ir mano darbovietės - Raudonojo Kryžiaus ligoninės - valdžia, rašiusi raštus, kaip jiems reikalinga ligoninėje esu. Ir kad dėl to reikėtų pagerinti gyvenimo sąlygas. Kol kas mudu gyvenome kambaryje, kuris buvo pertvertas pasogine iš Šilalės atsivežta Vaclovo spinta ir iš Klaipėdos išvažiuojančios draugės padovanotu bufetu. Kovą dėl gyvenamojo ploto kaimynų, o ir pačių džiaugsmui pavyko laimėti. Taigi jau turėjome ne kambarį, o butą", - pastogės įgijimo detektyvą užbaigė E. Straukienė.

ANONSAS

Kitą savaitę skaitykite, kaip klostėsi Vaclovo Strauko karjera, atsikrausčius į Klaipėdą gyventi. Ir nuo ko prasidėjo jo, kaip fotomenininko, sukūrusio fotociklus "Paskutinis skambutis", "Jaunoji Klaipėda" ir kitus, priskirtus prie lietuviškos fotomokyklos klasikos, pelniusius prestižinius apdovanojimus ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Prašymas

Nors saujoje jau turiu nemažai šio namo pokario buvusių ir esamų gyventojų kontaktų, tačiau prašau atsiliepti ir tuos, kurių dar nėra sąrašuose. Norėtųsi aprėpti visus buvusius pokario namo gyventojus, nes kiek jau teko patirti, mūsų laukia labai įdomūs gyvenimai ir žmonių likimai. Atsiliepkite čia gyvenusieji, turintys ką papasakoti, tel. 493435 arba rašykite laiškelius el. p. adresu [email protected].

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.VE.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".