Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (617)

Šis pastatas subudavotas lietuvmečiu per stebėtinai trumpą laiką: pradėtas statyti 1937 m. pavasarį, užbaigtas 1938 m. rudenį. Pagrindinė paskirtis - Miesto taupomoji kasa.

Pastato priešistorė

Miesto taupomoji kasa įsteigta 1826 m. senamiestyje netoli Biržos tilto. 1915-1916 m. buvo pastatytas specialus taupomosios kasos pastatas, dabartinis Tiltų 1-asis, ant kurio yra ir Klaipėdos herbas. XX amžiaus 4 - ajame dešimtmetyje pradėta svarstyti apie naujos taupomosios kasos pastato statybą. Buvo pasirinktas sklypas Liepų gatvės pradžioje.

Jį miestas buvo įsigijęs dar 1926 m. Jame stovėjo vieno aukšto nedidukas, greičiausiai XIX a. viduryje statytas namas. Jis priklausė žymiai Klaipėdos pirklių Muttray šeimai. 1858 - 1876 m. savininkas buvo pirklys Carl Eberhard Muttray (1815-1876). Po jo mirties namas atiteko šeimos palikuonims.

Iki 1925 m. jame gyveno C.E. Muttray dukra Elise Marie Philippine Muttray (1847-1925), dalis patalpų buvo nuomojama.

 GEDULAS. Klaipėdiečiai gedėjo ir nugriauto pastato, ir nukirsto ąžuolo, kuriam pagal legendas buvo 250 metų.

Nukirto 250 - metį ąžuolą

Ši vieta miestiečiams kėlė daug sentimentų. Tai buvo simbolinis miesto geografinis centras, priminė Klaipėdos klestėjimo laikus. Labiausiai miestiečiai gailėjosi priešais namą augusio ąžuolo, kuris, anot amžininkų, buvo daugiau kaip 250 metų senumo. Jis buvo pasodintas dar tuomet, kai šalia buvo žirgų ganyklos. Vėliau, statant gyvenamąjį namą, buvo išsaugotas.

Kai dėl naujų statybų buvo nugriauti senieji pastatai, nukirstas ąžuolas, pasak "Memeler Dampfboot" 1937 m. gegužės 20 d. numerio, daugelis apgailestavo, kad išnyksta senosios Klaipėdos ženklai.

Iškilo trijų aukštų su mansarda namas

Didelis trijų aukštų su mansarda ir pusrūsiu pastatas užėmė visą kvartalo plotį - nuo dabartinės Liepų iki Vytauto gatvės (ten stovėjo sandėlis). Projekto autoriai - architektas Paul Giesing ir Carl Baxmann.

Mūro ir staliaus darbus vykdė Hermann Domscheit statybos įmonė, kuri specializavosi fabrikų, valstybinių ir visuomeninių pastatų statyboje. Įmonė turėjo nuosavas stalių, skardininkų, kalvių, šaltkalvių dirbtuves, lentpjūvę, atliko aukštuminius ir giluminius gelžbetonio darbus.

Darbų priežiūrą vykdė architektas C. Baxmann. Statyba pradėta 1937 m. gegužės pabaigoje, pirmasis aukštas baigtas statyti spalio mėn., o visi darbai baigti 1938 m. rudenį.

Pastate įsikūrė ne tik miesto Taupomosios kasos rūmai, bet buvo numatytos patalpos ir savivaldybės įmonių reikalams - Klaipėdos miesto elektros, vandens ir gazo tiekimo įmonių bendrovei.

Jai priklausė dujų fabrikas, vandentiekio, kanalizacijos įmonės, elektros stotis, tramvajus, siaurasis geležinkelis, pramoninis geležinkelis. Rūsyje buvo įrengtos vertybių saugyklos - seifai ir rūbinė, taip pat ir pirmoji Klaipėdoje priešdujinė ir priešlėktuvinė slėptuvė. Europoje juk jau tvyrojo karo nuojauta...

Tokiai slėptuvei buvo reikalingos stiprios lubos, sienos, specialios durys. Miesto statybos įstaiga tokią slėptuvę statė pirmą kartą. Dėl to statybos darbai užtruko visą 1937 m. vasarą.

POKARIS. Kažkokiu stebuklingu būdu H. Manto 2 - asis namas pasibaigus karui liko nenukentėjęs. Gal tai nulėmė ir kokybiška namo statyba?

Taupomosios kasos įstaiga buvo šiaurinėje pastato dalyje. Įėjimas į ją buvo iš Liepojos (dabar Herkaus Manto) ir Žardžių (dabar Vytauto) gatvių kampo. Pagal projektą centrinės durys papuoštos kolonomis, ant kurių turėjo stovėti žvejo, amatininko skulptūros. Įėjus pro duris - didelis prieškambaris, iš kurio patenkama į centrinę kasų salę, biurus, direktoriaus kabinetą. Pirmajame aukšte vieni laiptai vedė į rūsį - saugyklas, slėptuvę, kiti - į antrąjį aukštą, kuriame buvo posėdžių salė ir kai kurie biurai.

Pirmasis aukštas iš Prezidento Smetonos alėjos (dabar Liepų g.) buvo skirtas miesto įmonėms. Čia turėjo būti įrengta nuolatinė naujausių dujų ir elektros įrengimų, įvairių naujausių tos rūšies preparatų ir virtuvės reikmenų paroda. Todėl tokios didžiulės vitrinos, vakarais gausiai apšviestos elektra.

Prezidento Smetonos alėjos pusėje po pastatu pirmą kartą Klaipėdoje įrengtas įėjimas, skirtas pasislėpti nuo lietaus ir darganų. Virš frontono, centre, buvo pritvirtintas ažūrinis stilizuotas Klaipėdos herbas iš metalo.

Antrajame ir trečiajame aukštuose įrengti keturių, penkių, šešių kambarių butai. O mansardoje - mažesni butai bei patalpos ūkinėms reikmėms.

„Vakarų ekspreso“ portale www.ve.lt skaitytojai „Akvareles“ vienoje vietoje gali rasti čia.

Anonsas

Kas H. Manto g. 2 - ajame name, pastatytame vos metai iki prasidedant II pasauliniam karui, gyveno erdviuose butuose ir Mansardoje? Kas šiame pastate apsigyveno pokariu? Apie tai ir kita skaitykite po savaitės.