Jame jau Atgimimo laikotarpiu gūžtas susisuko ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos padangę virpinusio savaitraščio "Mažoji Lietuva", o prieš 30 metų - ir "Vakarų ekspreso" dienraščio redakcijos. Kaip iš prabėgusio laiko perspektyvos visa tai regi prie laikraščių ištakų stovėjęs korespondentas Alvydas Ziabkus?
VE išpuškavo iš "Tarybinės Klaipėdos" įsčių
Tai buvo išties prasmingo, intensyvaus ir labai įdomaus ne tik mano gyvenimo dalis. Tai, kad Klaipėdoje radosi "Vakarų ekspresas", reiktų dėkoti 1988-aisiais Lietuvą užliejusiai Atgimimo bangai ir tuometės "Tarybinės Klaipėdos" redaktoriui Antanui Stanevičiui. Būtent šio Komunistų partijos Klaipėdos komiteto ir miesto Vykdomojo komiteto organo (taip tuomet buvo vadinama partinė spauda) viduje susiformavo nuo rotoprintu dauginamų lapelių iki solidaus leidinio išaugusio Sąjūdžio laikraščio "Mažoji Lietuva" kolektyvas.
Jei A. Stanevičius būtų įvykdęs partijos komiteto vadų paliepimą išmesti iš darbo "Mažosios Lietuvos" leidėjus, be atlyginimų likusius darbuotojus greičiausiai būtų priglobęs Sąjūdis, kuris pats tuomet sėkmingai ėmė transformuotis į partiją su viena nuomone ir viena kryptimi. Kažin ar tuomet "Mažoji Lietuva" būtų išsaugojusi savarankiškumą, kuris vėliau iš šio savaitraščio išritino "Vakarų ekspresą".
1990 metais patalpas ir oficialios įmonės statusą įgijusios "Mažosios Lietuvos" laivas į atvirą jūrą visu greičiu išplaukė pakėlęs visas bures. Klaipėdoje leidžiamo, bet visai Lietuvai skirto laikraščio svorio centras natūraliai persikėlė į Vilnių, kur tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje buvo sprendžiamas valstybės likimas. Klaipėdos miesto naujienos laikraštyje pamažu traukėsi, užleisdamos vietą respublikinės reikšmės įvykiams. Iš miesto dienraščio atėjusių ir kasdienes miesto naujienas pratusių fiksuoti Klaipėdoje esančių "Mažosios Lietuvos" žurnalistų darbas pradėjo prarasti prasmę. Kai kurie žurnalistai net buvo pradėję žvalgytis į pavadinimą pakeitusios "Klaipėdos" laikraščio redakcijos pusę...
Žinoma, tai buvo tik viena priežasčių 1990 metų rugsėjo 15-ąją dieną išleisti "Vakarų ekspreso" pirmąjį numerį. Visa gerkle krykštaujantis naujagimis greitai tapo viso miesto, ypač jaunimo, numylėtiniu.
Džiazo ritmu
"Vakarų ekspresas" augo džiazo ritmu, genamas entuziazmo, improvizacijos ir jaunatviško akiplėšiškumo. Tuomet jauni ir šeimų dar nesukūrę žurnalistai redakcijoje tiesiogine ta žodžio prasme leido ir dienas, ir naktis. Dėl gero reportažo paromis važinėdavome kartu su specialiosiomis tarnybomis, reikalingo herojaus valandų valandas tykodavome pasalose. Užuodę korupcija kvepiantį įvykį (tuomet tokius vadindavome "bomba"), į susitepusį veikėją įsikibdavome, nepaisydami nei jo rangų, nei nuopelnų.
Tuomet žurnalistai dar nežinojo, kas yra mobilusis telefonas, o informacijos šaltinis buvo gatvėje sutiktas žmogus. Dėl laiko stokos straipsniai buvo rašomi tiesiog diktuojant mašininkei.
Vienintelis kompiuteris priklausė man
Pirmaisiais metais žurnalistams buvo skirtas vienintelis kompiuteris, kuris buvo patikėtas man. Turėjau privilegiją rašyti bet kada, nelaukdamas eilėje prie tekstų rinkėjų.
"Vakarų ekspresas" buvo gyvas, drąsus ir nestandartinis laikraštis. Jis gal kartais primindavo studentų sienlaikraštį. Ir buvo tekę rimtai susirūpinti jo solidumo išsaugojimu, kad jis nevirstų grynai studentų, jaunimo laikraščiu. Tad redakcijos dėmesys laiku buvo skirtas miesto pramonei, ūkio reikalams. Kad gausėtų skaitytojų visame Klaipėdos regione, atsirado kaimo gyvenimo, žemdirbystės temų.
Pradžia visada įdomiausia
Šiam laikraščiui atidirbti ketveri metai man visą laiką atrodė labai daug. Gal dėl to, kad tai buvo laikraščio pradžia. Juk visokia pradžia visuomet būna pati įdomiausia. Laikui bėgant, o šiandien skaičiuojant 30-uosius laikraščio gyvavimo metus, mano ketveri metai pamažu vis labiau traukiasi, tirpsta kaip ta sniego gniūžtė šiltame delne.
Tačiau kokia ji beliktų, niekas negali pasakyti, kad saujoje iš gniūžtės likęs mažytis nesutirpstantis trupinys "Vakarų ekspreso" gyvenime yra nereikšmingas.
Stalčiuje tiksėjo bomba...
O kuo darbas "Vakarų eksprese" įsiminė Klaipėdos miesto valdžios koridoriuose ir kabinetuose dabar nesvetimam Artūrui Šulcui?
"Vakarų eksprese" reporteriu dirbau 1995-1999 metais. Dienraščio ansamblis buvo didelis ir jaunas. Aš vienas seniausių. Buvo linksma, pokštaudavome nuolat. Draugiškai ir išradingai keikdavomės, bet draugavome su visais, visus mylėjome. Mano sritis - tiriamoji žurnalistika.
Publikavau daugybę straipsnių ciklų apie korupciją tuometiniame butų ūkyje, apie valstybės turto "prichvatizavimą".
Sulaukdavau nemažai grasinimų sau ir šeimai. Tad nenustebau vieną rytą darbo stalo stalčiuje išgirdęs kažką tiksint... Atsargiai stalčių atitraukiau, o ten - sprogmuo su tiksinčiu laikrodžiu! Sulaikiau kvapą, aplink tyla, tik tiksėjimas. Apsidairiau: kolegos lyg ir stengiasi nežiūrėti į mane... Supratau: pokštas! Skaniai pasijuokėme.
Negerk pilstuko kaukolinio
Alus ir stiprieji gėrimai liejosi pakankamai laisvai. Bet tai netrukdė dirbti, rašyti straipsnius apie "pijokus"... Kovojome su pilstuku ir pilstukininkais. Net užrašą ant durų buvome pasikabinę: "Įeiti draudžiama: vyksta akcija NEGERK PILSTUKO KAUKOLINIO". O patys už tų durų ragavome miškuose išvirtą gerą ir tikrą samanę.
Įsikūrę buvome viršutiniame aukšte, virš VMI. Nepagrindinių laiptų viršuje buvo beveik oficiali rūkalių vieta. Čia liejosi anekdotai, paskalos, būdavo aptariamos dienos aktualijos, dalijamasi idėjomis.
Ir dar: greta buvo tualetas su aukštai iškeltu masyviu bakeliu. Tos tupyklos sienos, ko gero, dar gerokai iki "Vakarų ekspreso" įsikūrimo buvo padabintos viso pasaulio tualetiniu folkloru. Kartą net išrinkome geriausią: "Gyvenimas kaip tualetinis popierius - ilgas, pilkas ir visas į ..." Galite užbaigti, kaip kuris norite.
ANONSAS
PRAŠYMAS
Prašome atsiliepti Herkaus Manto g. 2 vaistinėje dirbusius farmacininkus, o ir joje vaistų pirkti eidavusius klaipėdiečius el. paštu [email protected] arba feisbuko paskyroje parašyti žinutę Gražinai Juodytei.
Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.
Rašyti komentarą