Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (637)

Praėjusią savaitę nusileidome į Herkaus Manto g. 2-ojo namo pirmąjį aukštą, kuriame nuo pokario gyvavo mieste buvusi labai populiari vaistinė.

Šiandien kartu su viena buvusių šios vaistinės vadovių Salomėja Šišniauskiene vaistinės palociuose žvalgysimės toliau.

Vaistinei budint naktimis incidentų nepasitaikydavo

Ponios Salomėjos paklausiau, ar ji, kaip ir kiti bendradarbiai, vaistinėje yra budėjusi naktimis? Ne, ji tokiam darbui nepasišaudavusi, nes būdavo bendradarbių, kurie patys naktiniam darbui siūlydavosi dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir šeimines. O be to, - už naktinį darbą buvo mokama daugiau.

Naktį viena provizorė ar farmakotechnikė? Dabar tokia situacija man atrodo iš fantastikos srities, pagalvojus apie narkomanus, alkoholikus...

"Kai aš šioje vaistinėje pradėjau dirbti, narkomanai dar nebuvo įsilingavę. O alkoholikams neateidavo į galvą bandyti vaistinę apiplėšti ar daužyti langus, jeigu nakties metu užsigeistų spirituotų tinktūrų. Tokių incidentų nepasitaikydavo", - sakė ponia Salomėja.

Karas su narkomanais prasidėjęs žymiai vėliau. Ne dėl medikamentų - dėl vienkartinių švirkštų, kurių jie reikalaudavo. O jie būdavo didžiausias deficitas. Naktimis vaistinėje budėdavę bendradarbiai stebėdavosi, kad naktimis užeidavę žmonės ir dėl čiulptukų vaikui ar dantų pastos...

Kodėl išnyko vaistinė?

Svarsčiau sau, kodėl nunyko tokia buvusi populiari, o ir mėgstama vaistinė miesto centre? Dėl įvairių pertvarkų medicinoje ir farmacijoje persiskirstė klientų srautai? Pradėjo rastis vaistinės ligoninėse ar greta jų, kur pacientai būdavo nukreipiami įsigyti jiems reikalingų medikamentų, tvarsliavos ar higienos priemonių?

Paklausta apie vaistinės nunykimo priežastis, ponia Salomėja sakė: "Pagrindinių nunykimo priežasčių aš nežinau, nes nuo 1997 metų ten jau nedirbau. Manyčiau, kad tiesiog neatlaikė konkurencijos, kaip ir daugelis kitų privačių vaistinių."

Ką mena klientai?

Nors pasidalyti prisiminimais apie šios vaistinės darbą kviečiau ir raginau klaipėdiečius, tačiau žiupsnelį jų tepažėrė buvusi klaipėdietė, dabar gyvenanti JAV, Angelė Kavak:

"Taip susiklostydavo, kad mūsų jaunesnioji dukra dažniausiai susirgdavo penktadienio vakarais, kada jau ir gydytojo neprisikviesi. Skambindavome greitajai. Gydytoja išrašydavo vaistų, kurių tokiu vėlyvu metu galėjai gauti nebent centrinėje vaistinėje. Neturėjome nei mobiliųjų, net ir vaistinės laidinio telefono, tačiau susiruošdavome net nepatikrinę, ar dirba. Nes žinojome, - ji veikia. Žinojome todėl, kad į tą vaistinę eidavo jau mūsų tėvai, naktį prireikus vaistų. Viskas buvo taip žinoma, nusistovėję, kad net nereikėdavo jokių skambučių.

Jei naktį jau nebevažiuodavo autobusai, kviesdavome taksi. Jei jo nepavykdavo prisikviesti, nes jų dar nebuvo "prūdais", o kartais stigdavo ir pinigų tokiai prabangai, esu keliavusi ir pėsčia nuo Pempininkų iki vaistinės ir atgal. Keturi kilometrai į vieną pusę. Nebuvo jau taip baisu, nes nebuvome taip išlepę, kaip kad šiandien - ieškotume mašinai pastatyti vietos kuo arčiau prie parduotuvės durų. Įdomu tai, kad nebijojome, nes Klaipėda buvo saugus miestas. Prie vaistinės durų paspausdavome skambučio mygtuką, ateidavo vaistininkė ir įleisdavo.

"Man visada patikdavo mūsų centrinė vaistinė - joje maloniai kvepėdavo, buvo švaru ir tvarkinga", - prisimena JAV gyvenanti buvusi klaipėdietė Angelė Kavak.

Man visada patikdavo mūsų centrinė vaistinė - joje maloniai kvepėdavo, buvo švaru ir tvarkinga, vaistininkė mus pažinojo iš veidų, maloniai patardavo, atiduodavo vaistus, dar persimesdavome porą žodžių apie gyvenimą ir skubėdavau namo. Kažkaip viskas buvo sava - vaistinė, gastronomas kitoj pusėj gatvės, žuvų parduotuvė, kurioje visada būdavo toks kvapas, lyg ten prieš mėnesį būtų nugaišęs banginis. Tačiau žuvis pirkdavome būtent "Delfine". Paštas, telegrafas - irgi Herkaus Manto g. 2, nes tarpmiestinių pokalbių eidavome būtent ten.

Ilgiuosi Klaipėdos, ilgesys per tiek metų neišblėso. Kai prisimenu miestą, vienas pirmųjų į atmintį pareina būtent tas kampas, kur buvo mūsų senoji vaistinė. Kada vėliau eidavau pro šalį, visada norėdavau užeiti, tik dėl kažkokių priežasčių ji jau buvo uždaryta. Senus laikus primindavo nebent ant jos sienos "prišriūbuota"sena apvali šiukšlių dėžė", - iš JAV, Vakarų Virdžinijos valstijos sostinės Čarlstono, parašė buvusi klaipėdietė Angelė Kavak.

SENTIMENTAI. Buvusiai klaipėdietei Angelei Kavak sentimentus sukėlė netgi šiukšlių dėžė, "prišriūbuota" prie nunykusios vaistinės Herkaus Manto g. 2 pastato kolonos. Angelės KAVAK asmeninio archyvo nuotr.

ANONSAS

Kitą savaitę pradėsime pasakojimą apie Herkaus Manto g. 2-ajame name daug metų dirbusią įstaigą "Litrybprom" - Lietuvos žuvies pramonės susivienijimą. Bevarstant šios įstaigos duris, gal būt paaiškės, kodėl Klaipėdos parduotuvėse, o ir aukščiau paminėtoje specializuotoje žuvies parduotuvėje "Delfinas" tos žuvies stigdavo. Nors Klaipėdos žvejybos laivynų žūklės įvairiausiuose pasaulio vandenyse būdavo sėkmingos - pačios įvairiausios žuvies sugavimo planai kartais būdavo ir dvigubai viršijami...

PRAŠYMAS

Prašome atsiliepti Herkaus Manto g. 2-ajame pastate daugelį metų veikusio "Litrybprom" - Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo - įstaigos darbuotojus. Anuomet tai buvo turtinga organizacija, įvairiais būdais prisidėjusi prie Klaipėdos miesto vystymo reikalų. Kas be ko - ir puošimo. Prisidėjus ir šiai organizacijai, Klaipėdoje parsirado "Meridianas", tapęs miesto simboliu. Rašyti el. paštu [email protected] arba feisbuko paskyroje parašyti žinutę Gražinai Juodytei.

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti čia.