Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (652)

"Litrybprome" toliau dairysimės vieno iš generalino direktoriaus pavaduotojų statybų reikalams Olego Myciko našlės Danutės Mycik akimis. Tęsiame jų pažinties, meilės ir jos išbandymų istoriją.

Taigi Olegas Mycikas 1961-ųjų metų gruodžio 25-ąją, pirmąją Kalėdų dieną, sovietinės armijos šauktinių sąstatu buvo išbildintas į Pamaskvę "strojbate" (statybų batalione) tiesti kelių.

Danutė Kaminskaitė liko klaipėdietiškoje kasdienybėje - darbas Žuvies konservų fabrike, mokslai Kauno politechnikos instituto Klaipėdos skyriuje. Ir, žinoma, sportas - 100, 200 m distancijų bėgimas ir šuoliai į tolį. Rezultatai tokie, kad buvo pakviesta į Lietuvos rinktinę. Kai 1962 m. Taškente vyko sąjunginė spartakiada, rinktinė į Uzbekijos sostinę buvo skraidinta lėktuvu, atgal grįžo traukiniu.

Nors ir gaila, bet treningus turėjo grąžinti...

"Praėjo šitiek metų, o viską detaliai prisimenu iki šiol: ir Taškento gatvėje sutiktą lietuvį, vedusį uzbekę, kuris mus užkalbino, ir savo asmeninį bėgimo rekordą, ir egzotiškas Taškento gatves, garuojančius puodus su uzbekų nacionaliniais patiekalais.

Kai treneriai išleisdavo pasidairyti mieste, sulaukdavome ypatingo dėmesio, nes buvome aprėdytos geros kokybės uniformomis, varžyboms netgi buvo išduota tuomet tokia stebuklinga retenybė - startukai.

Žinoma, rytietiškos išvaizdos žmonių minioje labai išsiskirdavome, o dar tarpusavyje kalbėjomės visai nesuprantama kalba...

Grįžtant traukiniu - kiek įspūdžių. Juk pravažiavome nemažą dalį Azijos, pasidairėme pro traukinio langus ir kaip Europa atrodo", - pasakojo p. Danutė.

Žinoma, patirtus įspūdžius klostė laiškuose Olegui. Susirašinėjimas buvo labai intensyvus. Olegas apie savo ne tokią ir lengvą kasdienybę "strojbate", Danutė - apie savo reikalus Klaipėdoje. Ir vienas, ir kitas išpažindavo savo ilgesius. Ir svajones susitikti.

Danutei po tos spartakiados subrendo planas - ims ir nuvažiuos į tą Ogninską pas išsiilgtąjį. Tas planas subrendo Vilniuje, kai sporto funkcionieriai iš Lietuvos rinktinės narių surinko tuos gražius, kokybiškus vilnonius mėlynos spalvos treningus su užrašu LTSR.

Mycikų šeimoje sportas nebuvo paskutinėje vietoje ir tuomet, kai jie, išlaikę visokius draugystės ir jų meilės išbandymus, susituokė. Šioje nuotraukoje - "Litrybpromo" šeimų spartakiada, kurioje Mycikai (iš dešinės Olegas, jų duktė Violeta, Danutė) tapo prizininkais.

"Taip gaila buvo juos atiduoti, tuo labiau kad po tos spartakiados - vėl sportinė stovykla rengtis kitiems startams", - nieko neslėpdama pasakojo Danutė.

Ir, susipakavusi savo asmeninę sportinę mantą, vėl traukiniu bildėjo ne į sportinę stovyklą, ne į Klaipėdą. Į Pamaskvę - aplankyti išsiilgtojo Olego.

Susitikimas Pamaskvėje galėjo baigtis skyrybomis...

Skyrybomis dar nesusituokus. Žinoma, susitikimas buvo džiaugsmingas. Olegas tuoj "sumetė" planus, kaip išsinuomos viešbutį, kaip jie švęs savo meilę. Danutę tokie planai išgąsdino. Ir savo išgąstį išpažino. Pribloškė mylimojo pyktis ir raginimas tuoj pat išvažiuoti. Ir Danutė kelionei atgal buvo pasiryžusi. Bet... Kai Olegas ją pasivijo, prašydamas atleisti, nuoskauda atitirpo. Pasiliko ir Olegui "uždirbo" 10 dienų atostogas. Ne, ne į Klaipėdą drauge. O atostogas pas Olego tėvus į Odesą. Tarnaudamas kariuomenėje, Olegas tėvų buvo lygiai taip pat pasiilgęs, kaip ir Danutės.

Dalinyje vyko kažkokios varžybos, kuriose buvo ir moterų komandų. O. Myciko "komandieriai" jo pasiteiravo, gal jo mergina irgi sudalyvautų? Atsiklausęs Danutės, pranešė - dalyvaus.

Kai Klaipėdos jūreivystės mokykla šventė trisdešimtmetį, žinoma, O. Mycikas jame dalyvavo. Nes mokykla jam buvo suteikusi žinių pagrindus. Bet jis, jau dirbdamas, atkakliai siekė žinių aukštesnėse pakopose.

Kai vadai sužinojo, kad Danutė vos ne profesionali bėgikė, perspėjo: tiktai tegul nebėganti per greitai.

Kadangi Olegas savo merginą "paskolino" varžyboms, tai tuoj pat išsiderėjo ir atostogas pas tėvus. Iš Pamaskvės Danutė išvažiavo į sporto stovyklą, kur komandos draugės visaip dangstė kelių dienų prašapimą. O Olegas patraukė į Odesą, pas tėvus. Išsiskiriant Ogninske, kaip ir Klaipėdoje, jokių priesaikų, jokių pažadų. Nes dar dveji metai armijoje.

Anonsas

Kitą savaitę - apie Danutės ir Olego laiškus iš Klaipėdos ir Pamaskvės, sugrįžtuves iš armijos ir Danutės kelionę į Taliną, pas mylimąjį. Ten buvo remontuojamas jo laivas.

Bus daugiau.

PRAŠYMAS

Saga apie Herkaus Manto 2-ąjį namą artėja į pabaigą. Po to ketinu pagaliau įžengti į Klaipėdos dalį, kuri vadinama Smiltyne. Ji be galo įdomi savo istorija. Ne menkiau įdomi ir gyvenimu po II pasaulinio karo. Kai į ją, kaip ir į Klaipėdą, suvažiavo žmonės iš visų pasviečių. Ką jie čia rado, ką dirbo, kokį gyvenimą kūrė? Labai prašau atsiliepti pokarinius Smiltynės gyventojus ar jų palikuonis, turinčius ką papasakoti, pradedant buitimi, baigiant atskirtimi nuo Didžiosios žemės. Rašyti laiškus el. p. adresu [email protected].