Vakar sukako 130 metų nuo šio užmiršto tarpukario Lietuvos politiko, inžinieriaus, buriuotojo gimimo.
Vadovavo ir buriuotojams
Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romaldo Adomavičiaus žiniomis, majoras B. Sližys 1923-iųjų balandį dalyvavo Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) šventėje Kaune, buvo sąjungos krikšto tėvas. Tačiau dabartinis LJS pirmininkas Petras Bekėža sako, kad tarp 1923 m. dalyvavusiųjų sąjungos steigiamajame susirinkime B. Sližio pavardės nėra.
Istorijos šaltiniai byloja, kad 1934-1939 m. būdamas Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas B. Sližys rūpinosi Klaipėdos uosto plėtra ir modernizavimu. Nuo 1936 m. jis ėjo ir Klaipėdos "Ryto" bendrovės tarybos pirmininko pareigas. Tų pačių metų pavasarį kaip uosto direktorius jis leido Klaipėdos jūros skautams budžiams naujo uosto saloje įrengti savo prieplauką.
Būdamas Klaipėdos jachtklubo komandoras B. Sližys 1936-ųjų gruodį buvo paskirtas Lietuvos buriuotojų sąjungos pirmininku ir ėjo šias pareigas iki 1939 m. 1938 m. jis buvo pirmosios lietuvių regatos Baltijos jūroje ties Klaipėda ir Nida vadovas.
"Jis ir pats buriavo, rėmė Lietuvos buriuotojų žygius. Ne be jo žinios vilkikas ledlaužis "Perkūnas" buvo skirtas palydėti buriuotojus. Jo indėlis uoste prieškariniu laikotarpiu buvo tikrai nemažas. Tuo metu uostas lipo į viršų. Manau, reikėtų pažymėti šio žmogaus atminimą", - kalbėjo R. Adomavičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą