Savo prisiminimais pasidalino Arnomedas Galdikas, gimęs Klaipėdoje 1968 metais, augęs šalia parko ir gyvenantis čia iki šiol. Visą savo gyvenimą vyras sieja su parku.
Tik pradėjęs vaikščioti, jei namų vartai buvo palikti atidaryti, išbėgdavo į parką. Tuomet labai mėgdavo pasisupti mediniuose ančiukuose. Juos parko prižiūrėtojos rytais išnešdavo ir vakare įnešdavo.
Savo gyvenimą šalia parko Arnomedas norėtų suskirstyti į 3 etapus - vaikystės, Lietuvos dviejų dešimtmečių nepriklausomybės ir parko atgijimo.
Žiemos linksmybės
Vaikams ypač patikdavo karuselė su arkliukais. Žiemą arkliukus išveždavo ir vaikams sakydavo, kad juos išvežė į šiltuosius kraštus ilsėtis, ir jie tuo tikėdavo. Tikėjimas baigėsi, kai vienąkart arkliukus pamatė sukrautus parko administracijos kieme. Šiltieji kraštai tebuvo parko administracijos palėpė. Vaikai taip pat tikėjo, kad parko pasakų namelyje gyvena ragana.
SŪPUOKLĖS. Vaikai mėgdavo pasisupti mediniuose ančiukuose.
Gruodį, kai čiuožykloje išpildavo ledą, vaikai jau žinodavo, kad greitai bus Naujieji metai. Žiemą parke buvo ramu, tylu, net ir vaikų aikštelėje. Tačiau tik tol, kol iš čiuožyklos nepasigirsdavo muzika. Mažieji labai laukdavo, kol parko čiuožykloje papuoš eglę. Tada čiuožykloje pasirodydavo Senelis Šaltis su snieguole. Sovietiniais laikais nešvęsdavo Kalėdų.
Žiemą parke daug slidinėjo, važiuodavo su rogutėmis. Parke buvo daug kalniukų. Mažiesiems užtekdavo kalvelių, suaugę traukdavo giliau į parką.
Parko pamokos
Mokyklos vesdavo vaikus į parką, kuriame vykdavo gamtos pažinimo pamokos. Parke mokė mylėti gamtą, medžius - egles, pušis, ąžuolus, beržus ir kitus. Voverės šokinėdavo, geniai kaldavo ir žalčiukų rasdavo, po to išdykaudami merginoms į kišenes jų pridėdavo.
Parko prižiūrėtojos buvo pagrindinės mokytojos. Tuomet parkas dar buvo sodinamas. Vaikai mėgdavo laipioti į medžius, jei įlipdavo, tai parko prižiūrėtoja liepdavo saugoti, kad tik nenulaužtų medžio šakų, sakydavo, jog medeliui labai skauda. Jei netyčia nulūždavo šaka, vaikui būdavo didelė gėda ir negarbė. Kiekvienam medeliui užteko dėmesio, priežiūros ir meilės. Jei medelis buvo nedidelis, jį pririšdavo, kad vėjas nenulaužtų.
Parke buvo pasodinta alyvų alėja. Pavasarį būdavo gausu jaunų įsimylėjusių porų, besidžiaugiančių alyvų ir kaštonų kvapu ir žydėjimu. Kaštonų ir alyvų žydėjimas parke buvo meilės, svajonių, dūsavimų ir žvaigždžių skaičiavimo laikas.
Lapuočių medžiai patys savaime parke užaugdavo, tikriausiai paukščiai jų sėklų atnešdavo. Kur anksčiau buvo apžvalgos ratas, užaugo visa berželių šeimyna.
MĖGSTAMA. Vaikams ypač patikdavo parko karuselė su arkliukais.
Baigiantis mokslo metams, nuo birželio 1 d. kelias savaites iš Klaipėdos rajono autobusais "Ikarusais" vaikus veždavo į parką. Parke veikė paviljonas, jame vaikai labai mėgdavo valgyti ledus ir gerti limonadą.
Vaikai labai laukdavo pavasario. Tada atrakcionai dar neveikdavo. Prieš kiekvieną sezoną juos perdažydavo, atnaujindavo, pakeisdavo spalvas. Parke jausdavosi aštrus dažų kvapas.
Pabaigos pradžia
Nepriklausomybės laikotarpio pradžioje parke dar buvo gyvybės. Būta minčių pastatyti šiuolaikinių atrakcionų, bet, deja, viskas apmirė.
Atsirado nauja mada - parke transliuoti radiją. Dėl garso šalia parko gyvenantys puikiai sutardavo su parko darbuotojais. Jei netenkindavo garsas, kolonėles nukreipdavo į kitą pusę, garsą sumažindavo. Gyventojai ir parko darbuotojai puikiai sutardavo.
Nepriklausomybės laikotarpiu vaikų aikštelėje nebeliko arkliukų, pasakų namelio. Į parką atkeliavo plastikiniai atrakcionai, pripučiamos šokinėjimo pilys. Atėję į parką fotografuodavosi prie paveikslų, kičinių nykštukų, minkštų žaislų. Atsirado elektrinės mašinėlės, atrakcionų mažėjo, jų neberemontavo, nebedažė. Matydavosi atsilupę dažai, atrakcionai, tarp jų ir apžvalgos ratas, girgždėdavo.
Parke įsivyravo liūdesys ir tuštuma, nebeliko daugelio atrakcionų, čiuožyklos, šokių. Tuomet pilnas nebeveikiančių atrakcionų parkas baigė gyvenimą. Parke sumažėjo žmonių, jis apžėlė žole, apaugo medeliais, krūmais. Parkas atgrasydavo ir jame besilankančiais benamiais, pigaus vyno mėgėjais.
Atgimimas
Prieš kelerius metus su pavasarine talka į apleistą ir merdintį parką atėjo atgijimas. Atsirado gyvybė, judėjimas, vyko visuomenininkų organizuojamos šventės, nedideli koncertai, lauko žaidimai, piešimo, senų parko nuotraukų parodos. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių į parką sugrįžo muzika.
NAUJA. 1993 m. į parką atėjo nauja mada - pripučiamos šokinėjimo pilys, elektrinės mašinėlės.
Po to gautos europinės lėšos, parke prasidėjo darbai - traktoriai, buldozeriai, keliukų lyginimas. Arnomedui labai norėtųsi, kad į parką sugrįžtų apžvalgos ratas, atrakcionai, traukinukas, pasakų namelis, kreivų veidrodžių karalystė.
"Džiaugiuosi, kad į atgimusį parką sugrįžo žmonės. Tik klausimą kelią parko pradžioje "naujo tipo paukščiai", murzinais batais triukšmingai laipiojantys po medžius, garsiai šūkaujantys. Ar medis ištvers negailestingą apgenėjimą, tokius laipiojimus, ar nenulūš?" - klausė parko kaimynas Arnomedas.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected].
Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą