Prisiminimais, gyvenimo ir gamtos istorijomis toliau dalinasi Valentina Kumponienė, 15 metų vadovavusi Klaipėdos girininkijai.
Vadovavo vyrų kolektyvui
Valentina buvo vienintelė moteris vyrų kolektyve. Tame pačiame kolektyve techniku dirbo ir jos vyras Jonas Kumponas. Girininkės darbas reikalavo užsispyrimo, atkaklumo, didelės meilės gamtai, drąsos ir rizikos. Už XI penkmečio rezultatus miškų ūkyje Valentina buvo apdovanota "Garbės ženklo" ordinu.
"Dirbsiu kiek galėsiu. Miškų, pajūrio kopų priežiūra, miškininko profesijos paslapčių atskleidimas jaunimui - mieliausias užsiėmimas. Miškininkystė - mano džiaugsmas ir mano kryžius", - sakė Valentina.
ŽIBUTĖS. Valentina Kumponienė pavasariniame parke su žibučių puokšte.
Ji buvo apdovanota daugybe padėkų už kilnų darbą saugant Tėviškės gamtą, gausinant jos turtus ir aktyvų gamtos apsaugos idėjų skleidimą.
Už gerą darbą - automobilis
Tarybiniais laikais buvo labai sunku įsigyti automobilį. Pirmiausia reikėdavo laukti didžiulėje eilėje arba gauti taloną už nuopelnus. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys Valentinai paskyrė automobilio "Žiguli" taloną.
"Šį taloną gavau už gerą darbą, nors girdėjau, kad kiti norėdami įsigyti automobilį duodavo apie 2 tūkst. rublių kyšio. Tiesa, pats Alfonsas Žalys kyšių niekada neimdavo, o jei kas pradėdavo apie juos kalbėti, tuoj pat išvydavo už durų. Už automobilį dar sumokėjome 5 tūkst. rublių", - šypsodamasi pasakojo pokalbininkė.
Teko pradėti nuo nulio
1980 metais žurnale "Girios" buvo aprašyta Klaipėdos girininkija. Pasakota, jog Klaipėdos girininkijos valdose mišku apaugę 1259 hektarai. Be pušų čia augo 200 hektarų beržynų ir 100 hektarų juodalksnynų. Eglių, drebulių, ąžuolų, klevų ir uosių - labai nedaug. Blogiausia, kad skurdžiose augimvietėse susidariusi labai negausi ir gležna paklotė. O po didelės audros 1967 m. atsirado daugybė vėjovartų, priaugo lapuočių, kopos buvo bangų nusiaubtos. Vėjai jas vėl pradėjo nešioti, todėl Melnragės gyventojai buvo priversti apsitverti nuo užpustymo. V. Kumponienei teko viską pradėti nuo nulio - užauginti ir sutvarkyti kopas, išvalyti ir atkurti miškus.
Antroje vasaros pusėje medžiai pradėdavo sirgti, puldavo ligos. Pušys dažniausiai sirgdavo rudžių liga - dėmėti spygliai anksčiau laiko imdavo kristi. Jei susirgdavo pušys, kurioms apie dvidešimt trisdešimt metų, jas nupjaudavo ir sodindavo kitas. Jei liga išplisdavo didesniame plote, užkrėsdavo dirvožemį, tekdavo iškirsti visas sergančias pušis ir jų vietoje pasodinti lapuočius, kad žemė atsinaujintų. Jei medžiai neprigydavo arba nudegdavo, juos taip pat reikėdavo persodinti.
Gyvūnai
Miškų ūkis pavasarį pagamindavo daug inkilų, kuriuos iškeldavo Melnragės ir Girulių miškuose. Girulių girininkijoje buvo daug paukščių - genių, balandžių, lakštingalų, zylių, žvirblių, šarkų, kuosų, varnų, žuvėdrų, juodųjų strazdų. Netoli vandens būriuodavosi ančių ir pempių pulkai. Kartais pasirodydavo ir gandrai.
Urvuose gyveno daug kurmių. Nupjovus žolę matydavosi urvai, kuriuose gyvendavo žiurkės bei rudieji pelėnai.
"Dirbant Klaipėdos girininkijoje neteko matyti gyvačių. Tik kartais, vaikščiojant po mišką, pasisekdavo pamatyti iš po samanų kyšančias geltonos spalvos žalčių ausytes", - pasakojo Valentina.
Girulių miškuose būta ir brakonierių. Jie kailiui medžiodavo rudas lapes, kiaunes, maistui - stirnas, jaunus briedžius, šernus. Miške pamatęs spąstus eigulys likdavo stebėti, kas ateis. Pagavus brakonierių jam būdavo skiriama bauda arba bandyta susitarti gražiuoju.
Puoselėdavo aplinką
Klaipėdos gamtos apsaugos draugija padėjo sutvarkyti Aulaukio ežero aplinką, padovanojo suoliukus, stalus. Miškų ūkio darbuotojai sutvarkė ežero aplinką, įrengė poilsio kampelį. Iš Klaipėdos baldų fabriko gavus obliuotos medienos, buvo pagamintas ir lauko tualetas.
Tarybiniais laikais mieste buvo Klaipėdos apželdinimo trestas. Įmonė rūpinosi viso miesto apželdinimu. Tauralaukyje turėjo šiltnamių, augindavo rožes, našlaites ir kitas gėles. Medelyne prie Kretingos gatvės buvo auginami medžių sodinukai miesto apželdinimui. Tuomet Klaipėda skendėjo miestiečių užaugintose gėlėse.
Statybų darbai
Dviračių takus parke nutiesė 1980 metais. Takus tiesė karių tankų išvažinėtais keliais. Iš poligono, esančio šalia Dituvos, tankai važiuodavo į šaudyklą, pratybas prie jūros Giruliuose ar prie Karklės Palangos link. Kareiviai tais takais vakarais važiuodavo prie jūros degintis ir maudytis. Tekdavo su jais bartis, nes sugadindavo kopų užtvaras. Tekdavo juos išvyti, tačiau baudos už tokius pažeidimus būdavo pernelyg mažos ir poveikio neturėjo.
DARBAI. Miško darbai - medienos pakrovimas Melnragės miške.
Valentina pamena ir Vasaros estrados, miesto ligoninių komplekso statybas. Anksčiau dabartinėje Vasaros estrados vietoje buvo pasodintas apie 15 metų jaunas brandus pušynas.
"Kiekvieną plotą statyboms miesto valdžia turėjo "atsikariauti" iš Miškų ūkio. Su valdžia bariausi ir primindavau, kad mieste yra laisvos vietos, tad kam lįsti į mišką", - pasakoja Valentina.
Valdžiai vis dėlto nusprendus statyti Vasaros estradą, apie 2-3 ha žemės plote teko su gailesčiu iškirsti jaunus medelius.
1976 m. Mažajame Kaimelyje buvo pradėtas statyti ligoninių kompleksas. Pirmiausia pastatė miesto ligoninę. Po to - užkrečiamųjų ligų, onkologinę ligonines, gimdymo namus ir galiausiai Jūrininkų ligoninę. Anksčiau toje vietoje buvo miškininkų pievos, jų darbuotojai ganydavo karves.
Trūksta principingumo
Valentina su gailesčiu kalba apie tai, kad Klaipėda tampa pramoniniu miestu - vis daugiau teršiamas oras, Giruliai neteko draustinio statuso, valdžia nori iškirsti dalį miško, naikina "miesto plaučius", parko medžiai apkarstyti laipynėmis.
"Dabar gamtosaugininkams reikia daugiau principingumo sprendžiant gamtosauginius klausimus mieste. Žmonės kratosi užteršto miesto, kraustosi kitur ar emigruoja. Gaila, bet mieste gyventojų mažėja", - apgailestavo V. Kumponienė.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą