Algimantas Songaila - pirmasis Klaipėdos miesto parko direktorius
Tęsinys. Pradžia - liepos 12 d. numeryje.
Aš pats gimiau Vilniuje 1962 m., kai mano tėvelis mokėsi partinėje mokykloje, ir į Klaipėdą grįžome 1966 metais. A. Songaila kurį laiką dirbo buitinio aptarnavimo kombinatų susivienijimo "Pajūris" direktoriumi, taip pat - Klaipėdos statybos tresto komunistų partijos sekretoriumi, tačiau ilgiausiai jis dirbo Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju (iki pat 1981 m., kai dėl nesutarimų su tuometiniu Klaipėdos komunistų partijos sekretoriumi Jonu Gurecku, Sąjūdžio pradžioje tapusiu SSKP komunistų platformos veikėju, jis išvyko gyventi ir dirbti į Vilnių, kur iki savo ankstyvos mirties dirbo Profsąjungų Tarybos "kultmasinio" skyriaus vadovu).
Kažin ar surastumėme kokį nors reikšmingesnį tuometinės Klaipėdos kultūros, švietimo, sporto, sveikatos objektą, kurį kuriant nebūtų prisidėjęs Algimantas Songaila, kai jis dirbo Alfonso Žalio, Valentino Greičiūno ir kt. komandoje. Tai buvo metai, kai Klaipėda tapo lietuvišku miestu, pritraukiančiu čia gyventi ir dirbti daug menininkų, mokslininkų, kitų šviesesnių žmonių. Kas pažinojo mano tėvelį (o tokių buvo daug), turbūt sutiks, kad jis buvo itin energingas, pilnas įvairių sumanymų, sugebantis bendrauti ir įtraukti į veiklą kitus, pasišventęs žmonėms.
ALGIMANTAS Songaila 1966/67 m.
Aš pats nuo mažens labai dažnai lankydavausi ir vaikščiodavau parke, nes tėvai mėgo čia atvesti ir mane, ir mano jaunesnįjį brolį Nerijų. Svečiuodavomės pas tetą, keliaudavome iki pat Melnragės. Miesto parko aplinką atsimenu nuo pat darželio Sporto gatvėje laikų, kai čia pasivaikščioti atvesdavo ir darželio auklėtojos. Tiesa, mėgautis atrakcionais nelabai galėjau, nes mane nuo jų pykindavo. Atkakliai mėgindavau įveikti šį negalavimą, tačiau nepavykdavo dorai pasisupti net ant sūpynių-laivų. Miesto parko žaidimų aikštelę, skirtą mažiesiems, gerai atsimenu dar nuo to laiko, kai pradėjau atsiminti ir save patį (kiek pamenu, aikštelėje buvo mediniai arkliukai, ant kurių supdavausi dar būdamas mažylis, o ir "pasakų namelis" tuomet jau stovėjo).
Mokyklos laikais žiemą su draugais mėgdavome paslidinėti - mūsų, kaip ir daugelio kitų maršrutas, Girulių miško link tradiciškai prasidėdavo nuo miesto parko. Važinėdavomės ir dviračiais. Net ir iš pamokų, kai kartais ištrūkdavome, mus tarsi kas traukdavo į miesto parką. Tikriausiai mus traukdavo įspūdinga miško aplinka, takų takelių pynė.
ŽAIDIMAI. Algimantas Songaila su sūnumi Gintaru Parko žaidimų aikštelėje - ant kiaulės, šalia arkliuko.
Nors nuo seno atsimenu masinį dalyvavimą šokiuose miesto parke ir iš ten sklindantį triukšmą, tačiau man pačiam ir mano draugams tai nebuvo įdomu. Užtat mano pusseserės Angelė ir Birutė ten apsilankydavo. Kai tėvai dar buvo jaunesni - jie dažnokai čiuožinėdavo miesto parko šokių aikštelėje įrengtoje ledo čiuožykloje (man ir mano broliui, rodos, neteko, tačiau mes čiuožyklas juk įsirengdavome kieme).
Žodžiu, miesto parkas buvo neatskiriama klaipėdiečių viešo gyvenimo dalis. Juk tai buvo jų poilsio ir pramogų parkas. Klaipėdiečiai čia lankydavosi žymiai gausiau nei šiandien... Galbūt dėl to, kad tais laikais ir pramogų buvo žymiai mažiau, o galbūt ir patys klaipėdiečiai tada labiau vertino tai, ką turi. Keliauti į turistines keliones po egzotiškus užsienio kraštus taip pat ne kiekvienas galėjo.
SONGAILAI. Iš kairės: Elena Songailienė (A. Songailos žmona), Juozas Songaila (A. Songailos tėvas), Algimantas Songaila; ant kelių - A. Songailos sūnus Gintaras Songaila. 1963 m.
Mūsų šeima, net ir išvykusi gyventi į Vilnių, dažnai sugrįždavo į Klaipėdą. Gan neretai linksmai išnaudodavome viešnagės Klaipėdoje laiką, apsilankydami miesto parke. Pėsčiomis visa šeima mėgdavome eiti Melnragės link. Jausdavomės čia kaip namie... Ir tebesijaučiame. Žinoma, tik tie, kurie dar džiaugiamės gyvenimu.
O mano tėvelis, atidavęs kūrybingiausią savo gyvenimo dalį Klaipėdai, neatsiejamas nuo šio miesto, taip pat ir nuo jo parko. Daug ką aš Klaipėdoje matau kaip pavyzdį, ką gali darbštūs, savarankiškai mąstantys žmonės, kaip jie po savęs palieka aplinką, kurioje gerai jaučiasi visi. Paveldą, kuriuo naudodamiesi ir kiti gali kurti prasmingesnį, kokybiškesnį gyvenimą.
Informacija
Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą