Kipras Paldauskas: "Grąžinkime gyvenimą prie vandens"

Kipras Paldauskas: "Grąžinkime gyvenimą prie vandens"

Vienas iš uostamiestyje vykusios tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos "The Tall Ships' Races Baltic" organizatorių Kipras Paldauskas viliasi, jog Klaipėdą audrinę vasaros renginiai nebus tik trumpalaikis reiškinys ir uostamiestis toliau stiprins savo identitetą. Juolab kad griūva ilgą laiką miestiečius nuo Kuršių marių skyrusios sienos. Tikroji Klaipėda, anot pokalbininko, - tai miestas prie vandens su jame gyvenančiais atvirais, nuoširdžiais ir šiltais žmonėmis.

Centrinės valdžios atstovai mėgsta kalbėti apie Lietuvą, kaip jūrinę valstybę, "jūrinio" mentaliteto puoselėjimą, tačiau realiai Klaipėdą vyriausybės tik melžia. Ar matote, kad būtų vystoma jūrinės valstybės strategija?

Suvokimo apie jūrinę valstybę, jūrinius reikalus atsiranda vis daugiau ir daugiau. Mūsų pajūris Vilniui visada atrodė kaip koks tolimas nepažintas kraštas, bet tas požiūris keičiasi. Klaipėdos tradicijos nėra gerai išreklamuotos, tad neseniai išleidus knygą "Vėjas rėjose" galima su jomis susipažinti. Knygoje rašoma apie tai, kokia Klaipėda buvo įvairiais amžiais. Apmaudu ir gaila, kad pastaruosius dešimtmečius tų jūrinių tradicijų puoselėjimo trūko. Pavyzdžiui, XX amžiaus pradžioje buvo tokia tradicija: tikrieji Klaipėdos gyventojai kasdien šeštą valandą vakaro rinkosi savo knaipėse ir gurkšnodavo grogą. Taip ta valanda ir vadinosi - grogo valanda. Ir ta valanda buvo šventas reikalas. Tačiau to nebeliko. Dabar gi klaipėdiečiai vakarą mieliau leidžia virtuvėse arba prekybos centruose. Vietoje to, kad pasirinktų miesto senamiestį, jo "knaipes", viešąsias erdves.

Jei pagautumėte auksinę žuvelę, kuri išpildytų norus, kokius juos sugalvotumėte Klaipėdai?

Pasakysiu, ko norėčiau ir pasigendu: kino teatro senamiestyje ir Klaipėdos centre. Nedidelio, jaukaus, kitokio kino teatro. Dar labiau suaktyvinčiau žuvų turgaus po atviru dangumi veiklą. Daugelyje Europos uostų žuvų turgūs yra neatsiejama miesto dalis, o pas mus tik dabar atsirado. Žmonės ateina ne tik šviežio laimikio nusipirkti, bet ir pakalbėti, jie galėtų pasėdėti lauko kavinukėje, išgerti karšto vyno, suvalgyti šviežios keptos silkės ar rūkytos žuvies. Turėtų virti atskiras savotiškas gyvenimas prie vandens. Pas mus dedami tik pirmieji žingsniai.

Apskritai atgaivinčiau pačią upę, kurią man labiau patinka vadinti senuoju pavadinimu - Dange. Ten turėtų būti laivų, baržų su jose įrengtais restoranais ar net nakvynės namais. Smagu, kad krantinės sutvarkytos, jas giria užsieniečiai, tačiau pačios krantinės gyvybės neįkvėps. Reikia, kad krantinėse vyktų renginiai.

Nors išties nėra taip, kad vieną veiksmą atliktum, vieną dokumentą pasirašytum, ir viskas pasikeistų. Netikiu tuo. Turi būti žmonių iniciatyvos. Dabar yra grupė jaunų entuziastų, kurie kažką daro, jiems reikia palaikymo. Geras pavyzdys - į Lietuvą, mūsų miestą grįžęs dizaineris Linas Kutavičius. Jis subūrė grupę žmonių, kurie kuria, veikia. Tie jauni žmonės nelaksto į savivaldybę ir neprašo, o veikia. Juos reikia skatinti.

Mieste įvykių pastaruoju metu yra daug. Žmonės pamatė, kad gali gyventi kitaip. Miestas gali būti kitoks. Negali kasmet pakviesti tokias regatas, kaip "The Tall Ships' Races", tačiau būtina buvo įrodyti, kad to reikia, kad žmonės pamatytų, jog miestas gali būti išskirtinis. Kiekvienas atplaukęs kruizinis laivas mane džiugina. Malonu būtų matyti ir mažas regatas, kai atplauktų, pavyzdžiui, kurėnai. Negalima tikėtis, kad bus taip, kaip šią išskirtinę vasarą, tačiau tą nuotaiką kurti būtina.

Ar kryptingai ir teisingai Klaipėda reklamuojama? Vienas ispanas, gyvenantis uostamiestyje, teigė, jog užsieniečiai tiesiog gąsdinami: neva pas mus gražios lietuvaitės atvykėlius suvilios ir apvogs...

Geriausia reklama yra ta, kuri perduodama iš lūpų į lūpas. O tas pavyzdys su lietuvaitėmis... Nevykęs reklaminis triukas. Reklamuojant Klaipėdą žmonės stengiasi, tačiau dabar reikalus stabdo ekonominis sunkmetis. Yra šūkis "laisvu stiliumi", bet tokių ir į juos panašių - daug. Uostamiestis neturi būti tarpine stotele vykstant į Nidą. Žmonės turi norėti važiuoti pas mus, į jūrinį miestą su nuostabia gamta ir žmonėmis. Tuo galime didžiuotis.

Kalbino Denisas NIKITENKA

Sidebar placeholder