Klaipėdoje gimsta idėja atstatyti biržos pastatą

"Būtų gerai, kad ši mintis būtų pradėta gvildenti, - sako istorikas Vacys Vaivada. - Klaipėdą esame įpratę vadinti prekybos ir jūrų miestu. Jūrą turime, o prekyba? Prekybinę funkciją kaip tik ir turėjo ta miesto dalis, kuri formavosi aplink biržą."

Šiandien nebėra ir svarstyklių pastato, kur būdavo gabenamos į Klaipėdą atvežamos prekės - čia veikė ir muitinė, prekės būdavo patikrinamos bei kraunamos į laivus. 1776-1777 metais statytas, vėliau perstatytas ir visiškai nugriautas biržos pastatas stovėjo netoliese, kitoje Danės pusėje, dabartiniame skverelyje netoli Biržos tilto.

Pasak V. Vaivados, nėra nė kalbos apie autentiką - atkurtas biržos pastatas nebūtų autentiškas lygiai taip pat, kaip tokie nėra Valdovų rūmai Vilniuje, Gedimino pilies bokšto viršutinė dalis ar pan. Pasikeitusi ir aplinka - Biržos tilto konfigūracija dabar jau yra šiek tiek kitokia nei anuomet. Atstatyti biržos pastato tai netrukdytų, tačiau apie aplinkos autentiškumą nebegalima kalbėti, nors ne tai, anot istoriko, esąs svarbiausias dalykas.

"Turėtų rūpėti viena - ar mes norime išlaikyti istorinę atmintį, ar visuomenei tai svarbu. Ar reikia atstatyti, ir kaip reikia - ilgos, laisvos, viešos diskusijos reikalas", - pabrėžia jis.

V. Vaivada atkreipia dėmesį į užsienio patirtį. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių - Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino vykstantys procesai. Per karą sugriauti Frankfurto pastatai atstatomi dar ir dabar.

"Tai nėra autentiška, bet žmonėms to reikia", - neabejoja istorikas.

Apie biržos pastato atkūrimo galimybę palankiai atsiliepia ir senąją Klaipėdą daug tyrinėjęs leidyklos "Libra Memelensis" savininkas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

"Tai daryti būtų verta. Biržos pastatas buvo Klaipėdos simbolis nuo XIX amžiaus antrosios pusės, ir jis yra labai svarbus. Turėtų būti išlikę ir pastato pamatai prie pat tilto", - sako jis.

"Į istoriją investuoti verta"

Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Verta atkurti viską, kas gali aiškiai ir gražiai simbolizuoti Klaipėdą, jos istoriją. Tiksliai nežinau, kiek yra vertingas buvęs biržos pastatas, bet jeigu istorikai taip sako, tada aš - už. O kaip dėl nemažų investicijų? Istorija - vienas iš tų dalykų, į kuriuos pinigus investuoti verta.

"Atkūrimas - ne akla kopija"

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Mieste pristatyta tiek stiklinių dėžučių, kad bet koks seno daikto atkūrimas negalėtų rėžti akies ir darkyti istorinio kraštovaizdžio. Be to, birža nėra eilinis gyvenamasis namas, tai - nestandartinis, unikalus pastatas. Ar tai nebūtų butaforija? Atkūrimas nėra akla kopija, juolab kad naudojamos ir šiuolaikinės medžiagos. Pavyzdžiui, kad ir Ryžių malūnas. Ne visiems jis patinka, bet akies nerėžia ir yra sėkmingas pavyzdys. Galėtų vykti diskusija su architektais, kaip būtų galima atstatyti biržą, kad būtų matyti, jog tai naujas pastatas, bet sykiu - istorijos ženklas. Tai yra kur kas geriau nei stiklainių statyba.

"Reikėtų apgalvoti ir problemas"

Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Istorinis tęstinumas yra svarbus dalykas, tačiau jeigu tektų dabar tarti žodį dėl biržos atstatymo, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar ne geriau toje vietoje esantis skverelis, toks jau priprastas, mielas mūsų akiai. Jame žmonės mielai vaikštinėja, yra įkurdinta meninių akcentų, kurių ateityje galėtų atsirasti ir daugiau. Jis tikrai puošia miestą. Biržos pastatas, kuriame buvo įsikūrę ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo tikrai reprezentatyvus ir reikalingas, bet dėl jo atstatymo yra klaustukų. Numačius tai padaryti tektų spręsti ir automobilių stovėjimo problemą - jei tai būtų verslo centras, važiuotų daug automobilių. Be to, įdomu, kur yra to pastato pamatai? Kiek žinau, ir tiltas dabar yra nebe toje pačioje vietoje, kaip anuomet. Reikėtų padaryti maketą ir visa tai apsvarstyti su visuomene. Pavyzdžiui, dėl šv. Jono bažnyčios atstatymo esu visu 120 procentų už, bet ar verta atstatinėti viską?

Informacija

Anot istoriko Jono Tatorio, Klaipėdos biržos šaknys siekia XVIII amžių. Šio amžiaus viduryje suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą, daugėjo pirklių, o šie jungėsi į korporaciją, turėjusią didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. XVIII a. viduryje prie tilto per Danę jau buvo Klaipėdos pirklių centras - birža, kurioje buvo ne tik atliekamos komercinės bei finansinės operacijos, bet ir leidžiamas laisvalaikis. Užsimota statyti naują pastatą, nes senasis pradėjo darytis per ankštas. Lėšų tam surinkta nustačius specialią rinkliavą už išvežamas prekes. Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 metais. Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 metų gaisrą nesudegė, netrukus - 1856-aisiais - buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis.

Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį - čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.

Biržos pastatas dar vieną rekonstrukciją patyrė 1907-1908 metais - jis vėl buvo išplėstas, kai kurios dalys paaukštintos. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios - čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai.

XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, ir buvo svarbus Klaipėdos architektūrinis akcentas. Jis sugriautas po Antrojo pasaulinio karo, 1945-1947 m.

Istorikai tikisi išjudinti visuomenę, kad ši tartų žodį dėl istorinės atminties išsaugojimo - ar svarbu atkurti reprezentatyvų, svarbiu Klaipėdos architektūriniu akcentu buvusį biržos pastatą, stovėjusį prie Biržos tilto dabartinio skvero vietoje.