Kuo greičiau restauruočiau Klaipėdos dramos teatrą. Be to, ką nors daryčiau, kad mieste nebeliktų išmaldos prašytojų. Man dėl to labai skaudu, kai matau tuos žmones. Juk tikrai galima ką nors sugalvoti, kad kur nors kavinėje sėdintiems miesto svečiams nereikėtų stebėti šio graudaus vaizdo.
Dar būtinai reikia įvesti tvarką reklaminių afišų klijavimo srityje. Jūs tik pažiūrėkite, koks dabar chaosas. Kas kur išmano - ten ir klijuoja: ant stulpų, sienų. Niekas nesilaiko jokios tvarkos. Jei tu priklijavai afišą, tuoj kas nors ant viršaus savo uždeda. Paskui jas nuplėšo. Vaizdelis - kraupus.
Tą patį galiu pasakyti ir apie pastatų sienas, nuniokotas grafitų piešėjų. Reikėtų dar labiau kontaktuoti su jaunimu, kad jie šitaip nedarkytų miesto. Nes kai atvažiuoji į miestą ir pasižiūri iš šalies, siaubas, kaip baisiai atrodo.
Iš šalies galbūt lengviau pastebėti ir miesto puošmenas?
Negaliu atsidžiaugti, kad Klaipėdoje žydi vis daugiau gėlių. Kiek sykių esu girdėjęs užsieniečių liaupsių dėl Atgimimo aikštėje stovinčio gėlių laivo. Reikėtų kuo daugiau tokių akcentų.
Klaipėdos muzikiniame teatre dirbote 12 metų, pastatėte 16 spektaklių. Ar menininkui uostamiestyje pakankamai galimybių atsiskleisti?
Man skaudu, kai vilniečiai mus vis dar pavadina provincialais. Kuo greičiau reikia naikinti tą atskirtį nuo sostinės. Deja, reikia pripažinti, kad dažnai vis dar manoma, jog klaipėdiečiams nereikia aukšto meninio lygio renginių. Pažiūrėkite, ką veža į uostamiestį - dažniausiai kičinius, masinės produkcijos spektakliukus, kurie komerciškai yra naudingi. Kiek mes matome Eimanto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo spektaklių? O kiek yra talentingų jaunų menininkų, kurių net pavardžių nesame girdėję, nes jų nerodo per televizorių. Žinia, ir Klaipėdos menininkai retai patenka į televiziją, nes esame toli nuo jos. O juk galioja nuostata - jei tavęs nėra televizoriuje, tavęs nėra visai.
Klaipėdoje tikrai trūksta dar didesnio intelektualaus vyksmo. Aš visuomet šiame mieste apgailestaudavau, kad nėra jokios vietos, kur būtų demonstruojami aukšto lygio Felinio ar Bertolučio filmai, būdavo apmaudu, kai videotekose rasdavau tik eilinį kičą, niekur nepavykdavo rasti specifinės literatūros, tekdavo važiuoti į sostinę... Viso to stygius irgi formuoja miestiečių skonį. Gal dėl to dažnai tenka išgirsti, kad aukštesnio meninio lygio projektas klaipėdiečiams netinka, jis tiktų nebent vilniečiams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą