Esu gimęs Raseiniuose. Vaikas būdamas porąkart buvau pajūryje. Jau tuomet susižavėjau puikia šio krašto gamta. Baigęs mokyklą išvažiavau į Kauną - žadėjau studijuoti ekonomiką. Čia sutikti klaipėdiečiai papasakojo, kad uostamiestyje pirmuosius darbo metus pradeda naujasis universitetas, kuriame yra su turizmu ir rekreacija susijusi specialybė. Tai buvo mano svajonė. Nuo mažens mėgau aktyvų laisvalaikį, žygius. Jau kitą dieną išsiruošiau į Klaipėdą ir esu čia iki šiol. Truputį keista buvo adaptuotis prie permainingų orų, tačiau pripratau. Čia sutikau savo antrąją pusę, beje, irgi atvykusią į Klaipėdą studijuoti, sukūrėme šeimą. Mūsų vaikai - jau klaipėdiečiai.
Ar studijų metai paklojo pagrindą tolesnei veiklai?
Studijos nebuvo aukščiausios kokybės - vis dėlto pirmieji bandomieji metai, iš įvairių kitų specialybių surinkti dėstytojai... Tačiau jeigu pats nuoširdžiai domiesi tuo, ką studijuoji, savo sieksi ir pasieksi. Aktyviai dalyvavau ekologiniame judėjime - Eugenijaus Gentvilo įkurtame ekologiniame klube "Žvejonė" būrėsi daug jaunimo. Drauge leisdavome laiką, keliaudavome. Tuomet pradėjau organizuoti keliones dviračiais. Pirmoji buvo aplink Kuršių marias - studijų tikslais darėmės tyrimą apie ekonominę bei ekologinę situaciją. Šitaip prasidėjo mano veikla propaguojant dviratį kaip turizmo ir transporto priemonę. Dviračių transporto plėtrą Klaipėdoje gvildenau ir savo diplominiuose darbuose. Pagal juos buvo parengti pasiūlymai miesto valdžiai dėl dviračių vystymo schemos.
Ar esate patenkintas nutiestais dviračių takais?
Yra gerų atkarpų, yra ir prastesnių. Diskusijų kelia trasa, kuri driekiasi per visą miestą, netvarkomos atkarpos Smiltelės gatvėje. Apmaudu, kad plačiai išreklamuotai ir specialiais ženklais pažymėtai Pajūrio dviračių trasai Klaipėdos mieste neteikiamas prioritetas, todėl dviratininkams dažnai tenka klaidžioti ieškant reikiamo posūkio, važiuoti duobėtais šaligatviais ir kariauti su pėsčiaisiais dviračių takuose.
Propaguojant ką nors nesunku įvertinti, kiek žmonės yra atviri pokyčiams.
Klaipėdiečiai - laisvos dvasios žmonės, tad jie viską perima greičiau. Juolab kad miestas ir pajūris labai patogus važiuoti dviračiais. Beje, būtent Klaipėdoje yra vienintelė vieta, kur vedama statistika leidžia įvertinti dviračių populiarumą. "Smiltynės perkėla" 1996-aisiais per metus buvo perkėlusi 5 000 dviratininkų, o štai pernai - jau 142 tūkstančius. Taigi dviračių atžvilgiu Klaipėda tapo moderniu miestu ir net pranoko Vilnių.
Kokias Klaipėdos vietas mėgstate?
Pajūrį - esu gamtos žmogus. Mėgstu ir senamiestį - džiugu matyti, kad jis apsitvarkė, tik labai apmaudu, kad čia nebeliko teatro. Keistai skamba ir numatomi Dramos teatro rekonstrukcijos terminai - per penkerius metus kitos šalys atomines elektrines pastato... Manau, kad tokiems dalykams turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, juolab kad čia pat yra uostas, kurio dėka šalies biudžetas gauna milžiniškas įplaukas.
Kol kas Klaipėdoje trūksta ne tik aktyvesnio kultūrinio gyvenimo, bet ir vaikų žaidimų aikštelių. Vandens pramogos įmanomos tik vasarą pajūryje, nes neturime vandens pramogų parko. Sakyčiau, netgi kaimyninių uostų - Kaliningrado bei Gdansko - fone Klaipėda atrodo provincija.
Dirbate turizmo srityje. Kuo mūsų kraštas patrauklus svečiams?
Klaipėda turi didelį potencialą, kurį kol kas išnaudojame tik iš dalies. Gerosios pusės, kurias jau spėjo įvertinti ir užsieniečiai - gamtinė padėtis, geriausi dviračių takai Lietuvoje, tarptautinės keltų linijos, kruizinių laivų terminalas. Stebėtina, kad iš Vokietijos nėra nė vieno tiesioginio lėktuvų reiso į pajūrį. Apmaudu ir dėl to, kad mažame senamiestyje svečiams nėra ką veikti.
Ką palinkėtumėte Klaipėdai ir jos vadovams?
Neužmigti ant laurų. Vystyti tai, kam pakloti geri pagrindai, įsiklausyti į gyventojų poreikius ir mėginti pritraukti svečių ne tik vasaros sezono metu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą