Tomas Navalinskas: "Gėlųjų vandenų žuvys nėra maistas"

"Nebuvau vienas. Atsirado daug bendraminčių, kurie pasiryžo gelbėti žuvis. Nenoriu prisimti nuopelnų sau, nes dirbo tikrai labai daug žmonių", - akcentavo T. Navalinskas.

Priminkite, kaip vyko žuvų gelbėjimo operacija iš Laukžemių (Eketės) tvenkinio, kiek žmonių joje dalyvavo?

Vien žuvų gelbėjimo operacijoje dalyvavo nuo 100 iki 150 žmonių, ir dar apie 1 000 žmonių mus palaikė morališkai, socialiniuose tinkluose. Komanda pasiskirstė darbus, kas budės prie tvenkinio, kas parūpins transportą žuvims perkelti, kas dirbs su Aplinkos ministerija, kas spausdins ženklus. Aplinkos ministerija operatyviai reagavo, žiniasklaida palaikė. Visi sutelkė jėgas. Negalime sakyti, kad padarėme gerą darbą, mes tiesiog buvome pilietiški. Biurokratinių kliūčių visada yra ir bus, tačiau, manau, jog mūsų pavyzdys parodė, jog nereikia bijoti iniciatyvos, susirasti bendraminčių ir siekti tikslo.

Kiek žuvų buvo išgelbėta?

Apie 6 tonas. Mes nežinome, koks kiekis žuvų išplaukė į Dangės upę. Buvo daug kritusių žuvų - iš 25 metrų ilgio upelio mes išgriebėme pusę tonos, o to upelio ilgis buvo apie 300 metrų. Žinoma, gal ne visuose ruožuose buvo taip gausiai.

Svarbiausia, dėl ko kovojome, buvo trofėjinės žuvys. Mes tikėjomės jas rasti ir radome. Tai lydekos iki 10-12 kilogramų, lynai iki 3 kilogramų, 40 kilogramų šamas ir kitos žuvys. Kai kurios iš jų galėjo būti 30 metų amžiaus. Pavyzdžiui, lynas iki 3,5 kilogramo auga 7-9 metus. 12 kilogramų karpis yra maždaug 12 metų amžiaus. O mes ištraukėme 16, 17, 18 kilogramų svorio karpius. Džiaugiamės, kad apie 90 procentų perkeltų žuvų išgyveno.

Prieš nuspręsdami perkelti žuvis į Trinyčių tvenkinį labai rimtai pasvėrėme, ar joms tiks ši aplinka. Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Šis tvenkinys yra pratekantis ir turi pakankamai deguonies, nesu girdėjęs, kad čia kada nors būtų dususios žuvys. Net jeigu vasarą tvenkinio vanduo nusektų ir imtų žydėti, jį aeruos vandenlentininkai. Esame pasiruošę ir žiemai. Jeigu būtų šalta ir žuvys imtų dusti, turime technikos, kuri prisotins tvenkinį deguonimi.

Tvenkinį dabar akylai saugote?

Taip. Džiaugiamės, kad pavyko uždrausti šiame tvenkinyje žvejybą gyva žuvele. Tai padės išsaugoti reprodukcines plėšrias žuvis, konkrečiai lydekas, kurių labai čia trūksta. Kiekvieną dieną vienas iš klubo narių budi prie tvenkinio. Be to, sumontavome paslėptas vaizdo kameras - saugome nuo brakonierių ir kitų gamtos niokotojų.

Kokie jūsų ateities planai, galbūt bręsta kitos pilietinės iniciatyvos?

Su bendraminčiais įsteigėme ne pelno siekiančią organizaciją - Žvejų klubą. Šio klubo tikslas - skatinti jaunimo užimtumą ir meilę gamtai, mokyti žmones, kaip elgtis prie vandens, žvejoti, organizuoti varžybas, ekologines akcijas, bendrauti su bendraminčiais. Norime šviesti jaunimą ir skleisti žinią, jog žvejyba yra hobis, gyvenimo būdas, o ne prasimaitinimo šaltinis. Gėlųjų vandenų žuvys nėra maistas. Jas pagavę, mes bučiuojame ir paleidžiame gyventi toliau. Maistui tinka tik jūrose pagautos žuvys, nes jų ištekliai gana greitai atsinaujina. Gėlųjų vandenų žuvys auga ilgus metus. Jeigu iš nedidelio tvenkinio išgaudomos torfėjinės žuvys, jis atsistatys tik po daugelio metų.

Kol kas nenoriu atskleisti visų klubo iniciatyvų, tačiau pažadu, kad greitai jūs apie jas sužinosite. Galvojame apie žmones, turinčius negalią, kurie negali vaikščioti. Jie galės pasiekti šį tvenkinį ir žvejoti.