Transatlantinių laivų tradicijos kūrėjas

Klaipėdos praeities tyrinėtojo Jono Tatorio teigimu, pirmieji burlaiviai uostamiestyje statyti XVI a. antrojoje pusėje. Šį verslą Mėmelyje XVIII a. viduryje išplėtojo anglų pramonininkai ir laivų statybos specialistai. Tada naujos burlaivių statyklos įsikūrė dešiniajame Dangės krante. XIX a. burlaivių statybą pradėjo išstumti garlaiviai.

Klaipėdos laivų statybos verslo suklestėjimas teritorijoje tarp pilies ir marių siejamas su inžinieriaus ir pramonininko Pauliaus Lindenau asmenybe. Jis pertvarkė bei išplėtė vienai Hamburgo kompanijai priklausiusias laivų statybos ir remonto dirbtuves ir 1919 m. pradėjo veikti statykla, turėjusi ilgą pavadinimą "Schiffswerft Memel-Lindenau &cie, Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei". Čia buvo statomi ne tik mediniai, bet ir moderniausi plieno laivai, veikė mašinų fabrikas ir liejykla.

ŠALTINIS. Paulius Lindenau savo amato išmoko iš pagarsėjusio Rytprūsių laivų statytojo ir šio pramonės plėtotojo Ferdinando Gotlybo Šichau (Ferdinand Schichau).

Pagrindinis gamyklos konstruktorius buvo pats jos savininkas P. Lindenau. Gimęs Vėluvoje (Wehlau, dabar Znamenskas, Kaliningrado sr.), jis iš tėvo kalvio paveldėjo griežtą prūsišką pareigos jausmą ir pagarbą profesijai. Juolab kad savo amato jis išmoko iš pagarsėjusio Rytprūsių laivų statytojo ir šio pramonės plėtotojo Ferdinando Gotlybo Šichau (Ferdinand Schichau) tuometiniame Elbinge (dab. Elbliongas Lenkijoje).

P. Lindenau buvo išskirtinė asmenybė, garsėjęs itin dideliu individualizmu, pasididžiavimu savo pasiekimais ir prūsiškomis tradicijomis, tad daugelis net negalėjo palaikyti su juo santykių. Vienas tokių buvo jo verslo partneris Veingartneris (Weingaertner), išvykęs iš Klaipėdos. Nepaisant to, įmonė suklestėjo - joje dirbo net tūkstantis darbininkų, o 4-ajame XX a. dešimtmetyje prasidėjo auksiniai jos laikai.

Pirmasis P. Lindenau pasididžiavimą kėlęs laivas buvo dar 1922 m. Hamburgo laivininkystės užsakymu pastatytas per 1 400 bruto registro tonų (BRT) talpos, beveik 70 metrų ilgio garlaivis, tuo metu pavadintas "Cattaro" vardu. Jis pradėjo ilgą Klaipėdoje pastatytų transatlantinių laivų tradiciją, kurios viršūne tapo 1938 m. į vandenį nuleistas beveik 3 000 BRT "Helgoland", skirtas Atlanto bangas raižiusiai kompanijos HAPAG (Hamburg-Amerikanische Packetfahrt-Actien-Gesellschaft) flotilei ir galėjęs per vieną kartą plukdyti 2 tūkst. keleivių.

Šalia Dangės ir marių išsiplėtusioje įmonės teritorijoje buvo statomi keleiviniai garlaiviai, ledlaužiai, vilkikai, keltai ir baržos, net naftos cisternos. 1939 m. į Klaipėdą įsiveržus vokiečių kariuomenei, P. Lindenau įmonė buvo "perorientuota" masinei minų treilerių gamybai, čia užuovėją rasdavo ir vokiečių povandeniniai laivai. Ryšiai su Vokietijos karine vadovybe padėjo pasiekti, atrodo, neįmanomo - įmonė su visa įranga buvo evakuota į Piluvą Prūsijoje ir Gdanską, o vėliau - ir į Vokietiją, kur savo veiklą tęsė Kylio uoste.

Įspūdinga "Lindenau" istorija nenutrūko ir po II pasaulinio karo. Kylyje laivų statybos verslui ilgus metus vadovavo Pauliaus sūnus Haroldas Lindenau (1914-2007). O Klaipėdoje įsikūrė kita įmonė, paveldėjusi verfę (laivų statyklą), statinius ir akvatoriją. Daugelio kartų vaikai, keldamiesi keltu per Kuršių marias, vis klausdavo: "O ką reiškia tas keistas žodis ant statinio - "LINDENAU"?