Vytautas Paulionis: "Stilius - proto požymis"

Tokiam būtina turėti daug pinigų... Kuo brangiau - tuo geriau. Ir galės įsivaizduoti, kad pats diktuoja madą.

Ar būtina turėti daug pinigų, kad gerai atrodytum?

Pasivaikščiokite po "butikus" Vilniaus Rotušės aikštėje... Ten nuvažiuoju pasižiūrėti, ko nepirkti.

Kodėl?

Todėl, kad nematau prasmės taip rengtis. Geriau aš už tuos pinigus gerą meškerę nusipirksiu.

O kaip atrasti individualų stilių?

Reikia pasidomėti istorija. Kas ir kokiame amžiuje buvo gražu. Kodėl vienais laikais buvo madingos išbalusios damos, kitais - apvalios. Kodėl XVIII amžiuje buvo pridera apalpti, o madam de Pompadour rūmuose nepasirodydavo be grimo. Kai žmogus išsilavinęs, jis renkasi individualų stilių. O kitas, be išsilavinimo, taip pat gali susikurti individualų stilių, tik už tai jam teks mokėti stilistui, kad šis pasakytų, ar prie švarko labiau tinka kaklaraištis, varlytė ar skarelė, ir kur tą skarelę rišti - ant kaklo ar ant ausų, - juokiasi.

O Armanis sakė, kad stilingas vyras turi rengtis kiek atsainiai.

Nieko naujo jis nepasakė. Madistai prancūzai sako, kad mada, kurią jau galima eksploatuoti, turi vėluoti metus. Kitaip būsi išsišokėlis. Būtent toks, šiek tiek atmestinis požiūris į madą yra prancūziškas "šarmas". Senukas Armanis teisus, tačiau tai prancūzų nuostata.

Mokykloje to nemoko.

Mokykloje nemoko ir kaip vilioti mergaites. Jei nori susikurti individualų stilių, turi žinoti, nuo ko viskas prasidėjo. O tada lieka dar šį tą paskaitinėti. Ir vaikštai individualus. O jei neturi žinių - lieka dairytis gatvėje. Pamatei - ir sakai: "Ir aš taip noriu."

Yra toks posakis: "Dėl skonio nesiginčijama."

Arba toks: "Duok durniui kelią."

Jūs tikriausiai labai išrankus. Ar ilgai svarstote prieš ką nors įsigydamas?

Maždaug tris savaites. Kartais keturias, - šypsosi. - Aš rimtai. Vienas mano draugas kartą drabužių parduotuvėje man sako: "Nieko tu, Vytai, nepirksi, einam lauk. Tu net valytuvus mašinai tik iš trečio karto išsirenki".

Užjaučiu jūsų draugą. Kodėl taip elgiatės?

Nes čia nėra nieko, ką norėčiau pirkti. Va dabar sugalvojau, kad man reikia odinių marškinių. Pasakykite man, kur galėčiau tokius nusipirkti?

Na, Paryžiuje...

Jūs man siūlote važiuoti į Paryžių nusipirkti marškinių?

Tai kur jūs apsiperkate? Nuogas gi nevaikštote.

Kai ką vargdamas įsigyju Lietuvoje, kai ką užsienyje. Prieš kokius dvejus trejus metus užsukdavau Klaipėdoje į kokią versačių ir gabanų parduotuvę, visai neblogų dalykų ten aptikdavau. Kartą labai seniai pirkau odinę striukę su tokia didele "šaliava" apykakle, nuvažiavau į Švediją, tai ten mane ėmė kalbinti rusiškai. Supratau, kad reikia labai apgalvoti, ką perki. Kita vertus, drabužių pirkimas yra smulkmena.

Spėju, kad mėgstamiausias jūsų aksesuaras yra... akiniai.

Taip. Turiu dvejus. Geriausi akiniai yra tie, kurių nematyti. Ką dar apie akinius galėčiau pasakyti? Prisimenu, A. Švarcenegeris kartą buvo sugalvojęs nešioti akinius. Aš galvoju taip: jei neturi proto, tai ir akiniai nepadės. O mėgstamiausias mano aksesuaras - grandinė su peiliuku.

Vilkite ryškiai raudoną striukę. Vairuojate džipą. Ar tai jūsų įvaizdžio dalis?

Džipas yra mano laisvalaikio leidimo būdo priemonė. Kol nebuvo laiko meškerioti, nereikėjo. O dabar, kai turiu laiko, vasarą džipu važiuoju žvejoti, o žiemą, kai nežvejoju, mėgstu šiaip gamtoje pasitešlinėti. O raudona striukė yra faina. Kartą ėjau į "Maksimą" apsirengęs nutrintais mėlynais džinsais, baltu megztinuku, rudais batais, kokių niekas nesiautų, tai vaikai mane puolė angliškai šnekinti.

Kodėl gi?

Todėl, kad visa Europa taip rengiasi. Ir nesvarbu, kiek kartų tie drabužiai skalbti. Svarbu, kad daiktai būtų tikri (anksčiau sakydavo - "firminiai") ir švarūs. Ir dar svarbu, kad senosios Europos šalyse dauguma žmonių drabužius moka tarpusavyje derinti. Be to, vilki tai, kas dera, laiku ir vietoje.

Supratau, kad mada domitės.

Pažiūriu tą "Fashion TV". Man įdomu, kas vyksta.

Žinote, negaliu prisiminti, kada paskutinįsyk Klaipėdos gatvėse mačiau stilingą vyrą...

Turi praeiti kokie du šimtai metų, kol mes pasieksime atsipalaidavusių senosios Europos šalių žmonių lygį. Išmetė gi mus kaip kokius šuniukus, nemokančius plaukti, į vandenį - ir žinokitės... Ką mes dabar darome? Mokomės plaukti. Lekiam paknopstom, stengiamės įšokti į pasiutusiu greičiu važiuojantį traukinį. Ką čia peiksi tą valdžią. Kai ateis ramybė, tada ir bus viskas gerai. Tada ir pamatysit stilingą vyrą Klaipėdos gatvėse.

Na, gerai. Aš nelyginu Klaipėdos su Paryžiumi. Bet ir Vilniuj žmonės rengiasi įvairiau. O pas mus kiekvienam suindividualėjusiam prie smilkinio pasuks.

Vilnius ir Klaipėda - visiškai skirtingi miestai. Klaipėdoje nėra tokio didelio vartojimo. Tie, kurie gyvena Klaipėdoje ir labai daug uždirba, čia beveik negyvena. Ir apsiperka ne čia. Klaipėdoje labai plonas vidutinės klasės sluoksnis.

Jeigu lygintume su Paryžiumi, tai turėkime galvoje, kad ten daug juodukų, tokia Prancūzijos istorija. Juodukams kuo spalvingiau, tuo gražiau. Todėl prancūzai kitokie Europoje, ne taip reglamentuoti kaip anglai. O Klaipėdoj - kaip Amerikoj: čia gyvena arba kolonistai, arba avantiūristai. Vietinių nebėra. Aš irgi, matyt, prie avantiūristų.

Ko klausėt? Kodėl mes tokie netolerantiški? Ogi todėl, kad nelinksmi! O kodėl nelinksmi? Todėl, kad neturim pinigų. Pamatė žmogus atsipalaidavusį - ir pavydi. "O, žiūrėk, su kokia mašina tas nuvažiavo... Iš kur jis, gyvatė, tiek pinigų gavo?"

Viskas labai paprasta. Tu gali būti stilingas arba sau, arba kitiems. Jeigu Klaipėdoje - turi būti stilingas kitiems, jei Paryžiuje - tai sau. Klaipėdoje, jei nori būti tikrąja ta žodžio prasme stilingas, turi būti drąsus ir atsipalaidavęs. Kitaip tau nebus komforto.

Ir jau apie jokį komfortą nėra kalbos, jeigu būdamas vyras prisipažinsi, kad daraisi pedikiūrą ir dar, neduok Dieve, dažaisi plaukus. Diagnozė garantuota: gėjus.

Manau, kad tai elementari nekultūra. Manikiūras, pedikiūras - tai asmeninis žmogaus reikalas. Higiena. Aš irgi norėčiau padažyti plikę. Gaila, dar niekas nesugalvojo, kaip tai padaryti.

Pastebėjau, kad pas mus iki šiol gaji tarybinė nuostata: jeigu esi turtingas - tai nedvasingas. Šiukštu neprasitark, kad tau patinka briliantai arba Dolčė su Gabbana. Supykdysi interneto skaitytojus.

Jėzusmarija! Pyksta tie, kurie visiems ir visko pavydi. Tegu patys eina ir daro tuos pinigus. Ir galės visko prisipirkti.

O jums svarbus prekės ženklas?

Ne. Jei perki prekės ženklą - tai jį ir dėvi. Į akis krenta tas "D&G", o ne tavo individualus stilius. Pavyzdžiui, Afrikoje "D&G" kainuoja du dinarus. O savo stilių gali susikurti tik jei turi proto.