Kviečia bėgti vardan mūsų vilties

- Kada ir kaip gimė „Vilties bėgimo” idėja?

- „Vilties bėgimo” idėja gimė besiklausant sielvartingų onkologinių ligonių raudojimų, maldų bei liudijimų. Raudojau, meldžiausi ir liudijau drauge su jais. Taip prieš keturiolika metų į mano širdį įkrito „Vilties bėgimo” sėkla. Būtent - širdis yra toji ypatinga erdvė, kurioje gimsta pilietinės iniciatyvos.

Prisimenu savo užsidegimą pakviesti kuo daugiau žmonių dalyvauti „Vilties bėgime”. Man labai norėjosi matyti 17 tūkst. dalyvių: kiekvienam tais metais susirgusiam po vieną bėgantį! Kviečiau visus savo bičiulius stoti prie starto linijos - meilės ir solidarumo linijos! Prašiau dalyvauti bėgime vardan savo ir kitų vilties!

Teko daug įrodinėti, kad bėgimas yra puiki priemonė formuoti solidarumą su onkologiniais ligoniais ir jų artimaisiais. Aš iškėliau tokį šūkį: tik mūsų vienybė sergantiems suteiks jėgų sveikti ir tikėti gyvenimu!

Pirmajame „Vilties bėgime” dalyvavo 2,5 tūkst. Buvo padaryta tikrai labai daug. Iki pat šiandien nešioju širdyje vos ne „Baltijos kelio” nuotaiką.

- Iš tiesų kasmet bėga vis daugiau žmonių. Ar tikėjote, kad tai taps tradicija?

- Visada tikėjau, kad galima atrasti sąjungininkų, kuriems rūpi žmogaus orumas, kilnumas, tiesa ir teisingumas. Visada norėjau ir norėsiu, kad „Vilties bėgimas” netaptų tradicija. Tai daugiau mūsų kultūros dalis. Kultūra nėra vien tik muzika, dailė ar teatras. Tautos kultūrą nusako ir tai, kaip mes gyvename ir mirštame. Nenorėčiau, kad „Vilties bėgimas” būtų kasmet mechaniškai kartojamas, tiesiog taptų įpročiu.

Šis renginys, ačiū Dievui, tapo visuotiniu vilties išpažinimu, solidarumo ir pilietiškumo barometru. Kvietimas solidarizuotis su ligoniais yra drąsus iššūkis, kuriantis naujus ir teisingus tarpusavio santykius. „Vilties bėgimas” yra socialinės draugystės kelias.

- Iš jūsų žodžių gimsta mintis, kad Lietuva - maža šalis su didele širdimi.

- Kažkada teko skaityti straipsnį apie lyginamąją etimologiją, kur apie italo širdį buvo kalbama kaip apie drąsią (cuore - coraggio), ten pat paminėta ispano širdis - gailestinga (cora - corazón). Lietuvio širdies nebuvo... Man lietuvio širdelė yra visuomet didesnė už širdį. Apskritai lietuvio širdis - tikinti, viltinga, mylinti.

- Onkologinio centro statyboms paremti simboliškai buvo galima pirkti popierines plytas. Kaip sekėsi jas parduoti?

- Reikia būtinai atvykti į Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centrą ir pamatyti, kiek daug vilties ir gerumo „plytų” mūsų geradariai įmūrijo į statinius ir savanorių paruošimą. Man taip miela matyti mūsų vilties „plytas” įmonių ofisuose, kabinetuose ar mokyklose. Man tai - atpildas už visus atliekamus darbus. Iš viso turėjome 20 tūkst. plytų. Tikiuosi, kad per šių metų Vilties, solidarumo renginius, kurių numatyti net aštuoni, žmonės parsineš į namučius vilties.

- Kada šis centras buvo atidarytas ir kokios naujovės dar laukia?

- Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos dienos centras veikia nuo praėjusių metų rugsėjo. Čia teikiama kvalifikuota pagalba sergantiems ir jų artimiesiems. Šių metų rudenį duris atvers dar vienas pastatas, kur ligoniams ir jų artimiesiems bus teikiamos stacionarios paslaugos, t. y. mūsų aplinkoje bus galima praleisti keletą dienų.

- Ar tiesa, kad Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centras onkologiniams ligoniams nieko nekainuoja?

- „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25, 40). Tikriausiai visi atpažįsta šios eilutės autorių. Jūs teisūs, tai Jėzaus iš Nazareto žodžiai. Visas paslaugas Šv. Pranciškaus onkologijos centre teikiame nemokamai. Mes negalime imti pinigų iš „Jėzaus”. Mūsų tarnystė kitiems yra atsiribojusi nuo ideologijų, daugiau atsivėrusi transcendencijai. Savanorystė ir savanoriška veikla mūsų centre užima ypatingą vietą; į tai nukreipti tendencingi užsiėmimai.

Žinoma, aukso vertės savanoris - turintis onkologinės ligos patirtį. Toks savanoris yra geriausias palydovas ligoniui, sergančiam vėžiu.

- Lietuvoje gausu įvairių pilietinių, gerumo akcijų. Kuo išskirtinis „Vilties bėgimas”?

- Mūsų renginio pagrindinę žinią geriausiai iliustruoja dailininko A.Rubliovo „Švenčiausios Trejybės” paveikslas, kuris mums yra dieviškosios bendrystės vilties liudijimas. „Vilties bėgimas” išskirtinis naujienos skelbimu: esame sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą; vieni savęs neišgelbėsime. Mes esame dėl kitų: šeima, mokykla, ligoninė ir t. t. Vieni patys neįgyvendinsime.

- Ko palinkėtumėte sergantiems onkologine liga žmonėms, tiems, kurie nori padėti, bet negali?

- Nors ir labai keista, noriu palinkėti neprarasti humoro jausmo. „Savo” vėžiukui tepasako: „Mirsiu aš, mirsi ir tu. Tai gal pagyvenkim, ką?!...” Svarbiausia - teneklausia savęs ir gydytojo, „kiek dar liko gyventi?” Geresnis klausimas - „kaip turiu gyventi?”, o geriausias - „kam turiu gyventi?” Atsakius į šį klausimą, aiškėja situacijos, į kurią pateko ligonis, prasmė ir tikslas. Tai teiks papildomai jėgų ir vilties įveikti ligą.

Vilties renginiai

„Vilties dokumentiniai filmai” - gegužės 11 d., „Vilties bėgimas” - gegužės 18 d., „Vilties baidarių šventė” - gegužės 24 d., „Vilties yriai” - birželio 1 d., „Vilties plaukimas” - birželio 26 d., „1000 Vilties kilometrų” - liepos 5-6 d., „Vilties tenisas” - liepos 26 d.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“