Prokuratūra pranešė apie demaskuotą tarptautinį nusikalstamą susivienijimą

Prokuratūra pranešė apie demaskuotą tarptautinį nusikalstamą susivienijimą

Lietuvos teisėsauga padėjo demaskuoti pasaulinio masto tarptautinį nusikalstamą susivienijimą, veikusį elektroninėje erdvėje. Generalinės prokuratūros teigimu, išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo veikla išaiškinta ir sustabdyta po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams

Tyrimas buvo pradėtas 2013 metais, buvo sudaryta speciali Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinė tyrimo grupė, dalyvavo tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnai.

Laikantis ypatingo konfidencialumo, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitais nusikaltimais.

„Neteisėtai įsigyta apie 35 tūkst. siuntų, kurios vienos vertė yra apie 500 eurų. Žalos padaryta už 18 mln. eurų“, -penktadienį spaudos konferencijoje sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė.

Jos teigimu, tai pirmoji nepriklausomos Lietuvos istorijoje tokio masto byla dėl nusikaltimo elektroninėje erdvėje. 

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Bet, pasak E. Ignatavičiūtės, nė vieno nukentėjusiojo iš Lietuvos nėra. 

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“, arba kitaip „siuntinių agentų“, verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat pateiktų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai pigiau negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis sudaryti Jungtinę tyrimo grupę (JTG). Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 tūkst. sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

Šių metų birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operacija. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse - pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai - pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, kad Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 tūkst. eurų, 185 tūkst. JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder