Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Klaipėdos apskrityje išaiškino siuvimo įmonę, kurios darbuotojai kartu su oficialiu atlyginimu gaudavo ir priedą „vokeliuose“. Įmonė vien per pastaruosius du mėnesius darbuotojams išmokėjo per 8 tūkst. litų neapskaityto darbo užmokesčio. Nustatyta, kad „vokeliai“ buvo mokami iš oficialiai neapkaitytų grynųjų pinigų, gautų iš klientų už suteiktas paslaugas. Patikrinimas atliktas bendradarbiaujant Klaipėdos AVMI ir FNTT prie VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams.
Patikrinimo metu siuvyklos patalpose rasti ranka rašyti užrašai, kuriuose buvo pažymėta, kam ir kiek išmokėta oficialaus bei neoficialaus atlyginimo. Kaip paaiškėjo iš atlyginimų „juodraščio“, už kovą ir balandį siuvyklos darbuotojams iš viso buvo išmokėta apie 13,5 tūkst. litų, iš kurių oficialus atlyginimas sudarė tik apie trečdalį visos sumos – likusioji dalis buvo mokama „juodais“ pinigais. Siuvykloje iš šešių darbuotojų tik viena dirbo pilną darbo dieną už 800 litų, kitos buvo įdarbintos nepilnai darbo dienai, todėl ir jų atlyginimas buvo skaičiuojamas perpus mažesnis. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad vidutiniškai darbuotojoms siuvykla mokėjo 1,1 tūkst. litų per mėnesį.
„Darbuotojoms išmokamo neapkaityto darbo užmokesčio dydis priklausė nuo gautų užsakymų skaičiaus – 60 proc. iš klientų už paslaugą gautos pinigų sumos vėliau „vokeliuose“ atitekdavo siuvėjoms ir sukirpėjoms. Sumokėjus už paslaugas grynais pinigais ne kiekvienam klientui būdavo išduodamas apskaitos dokumentas. Patikrinimo metu siuvyklos kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje iš viso rasta per 1350 litų, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą“, - sakė Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Andrej Cukanov. Tuo, kad kasos kvitas – reta išimtis siuvykloje, patvirtino ir gautas pranešimas iš grynais pinigais už suteiktą paslaugą sumokėjusio, tačiau jokio apskaitos dokumento negavusio siuvyklos kliento.
Klaipėdos AVMI primena, kad neapskaitytą darbo užmokestį mokančių bendrovių vadovams gresia administracinė atsakomybė (už darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti skirta iki dvidešimties tūkstančių litų bauda), be to, už apgaulingą apskaitos tvarkymą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė (laisvės atėmimas, bauda arba areštas). Atsakomybė gresia ir tais atvejais, kai nėra išduodamas apskaitos dokumentas, – už šį pažeidimą su kasos aparatu dirbančiam asmeniui numatyta bauda iki 500 litų.
Klaipėdos apskrityje neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo atvejai šiemet nustatyti naudotų automobilių ir jų dalių mažmeninės prekybos įmonėje, taip pat chemijos produktų didmeninės prekybos įmonėje. Pastaruoju atveju atsakingiems asmenims, teismo sprendimu, yra skirta 15 tūkst. litų bauda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą