Telefoniniai sukčiai vis dažniau išvilioja ne pinigus, o asmens duomenis

Nuo praėjusio antradienio policijoje taip pat buvo užregistruota dar beveik dešimt pranešimų iš Šilutės rajono gyventojų apie jiems telefonu paskambinusius sukčius, kurie reikalavo padiktuoti bankininkystės duomenis. Šie pranešėjai nuostolių nepatyrė, mat supratę, kad jiems skambina sukčiai, duomenų neatskleidė.

Šįkart šilutiškiams telefonu skambinę sukčiai prisistatinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūroje dirbančio prokuroro vardu ir pavarde įtikinamai paaiškindami, kad asmens kodas bei elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys yra reikalingi tyrimui siekiant atskleisti neteisėtai per nukentėjusiojo sąskaitą daromus pinigų pervedimus. Viena iš moterų, sulaukusi iš sukčių reikalavimo padiktuoti duomenis, paprašė leidimo pasiimti iš sąskaitos turimas santaupas. Sukčiai sutiko palaukti kol moteris pinigus išsigrynins. Po to kai sąskaitoje pinigų jau nebebuvo, šilutiškė padiktavo skambinusiajam savo elektroninės bankininkystės kodus ir vėliau sužinojo, kad pasinaudojus jais buvo paimtas kreditas.

Policijos pareigūnai įspėja gyventojus būti budriems ir itin atsargiai bendrauti telefonu su nepažįstamais asmenimis nepaisant to, kuo jie prisistato. Pastaruoju metu vadinamojo „telefoninio“ sukčiavimo scenarijai šiek tiek pakito. Anksčiau dažniau pasitaikydavo atvejų, kai sukčiai, siekdami sugluminti ir priblokšti pašnekovus paskambinę telefonu pasakodavo istorijas apie į avariją ar kitą bėdą patekusius jų artimuosius ir reikalaudavo sumokėti pinigus tam, kad nebūtų pradedamas tyrimas policijoje, ar, kad nukentėjusysis nesikreiptų į pareigūnus. Paskutiniu metu vis dažniau telefonu paskambinę sukčiai prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais, policininkais (arba prokurorais) ir prašo padiktuoti prisijungimo prie pašnekovo elektroninės bankininkystės kodus.

Žinodami šiuos duomenis sukčiai žaibiškai jais pasinaudoja ištuštindami asmens sąskaitą, o neretai dar ir paimdami to asmens vardu greituosius kreditus iš įvairių juos teikiančių bendrovių. Neretai žmogus, padiktavęs savo duomenis, sužino pakliuvęs į sukčių pinkles tik po kelių dienų ar net savaičių.

Policijos pareigūnai primena gyventojams, kad asmens duomenų, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžių bei kodų, banko kortelių PIN kodų, kitos konfidencialios informacijos niekam nederėtų atkleisti. Šią informaciją turi žinoti ir ja naudotis tik tas asmuo, kuriam ji yra skirta.

Gyventojai taip pat turėtų žinoti, kad policijos pareigūnai, prokurorai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar kitų tarnybų pareigūnai telefonu neprašo pasakyti jokių prisijungimo kodų, PIN kodų, netikrina ir „nesurašinėja“ pinigų.

Sulaukus sukčių skambučių patartina išlikti ramiems, neskubėti vykdyti jums skambinančiojo asmens nurodymų ir prašymų. Tokiu atveju geriau stengtis susisiekti su artimaisiais, paklausti, ar jiems viskas gerai (tuo atveju jei sukčiai praneša pvz.: apie į avariją patekusį giminaitį), arba papasakoti apie skambutį kaimynui, kitam šalia esančiam žmogui, kuris padėtų situaciją įvertinti adekvačiai. Visuomet sulaukus tokio skambučio patartina skambinti policijai bendruoju pagalbos numeriu 112.

Vyresnio amžiaus žmonių artimieji taip pat turėtų reguliariai įspėti savo giminaičius apie galimus sukčių skambučius.