Mokslininkai, turėdami galimybę vizualizuoti, t. y. sudaryti žemėlapius, gali įvertinti nusikalstamų veikų koncentraciją ir išskirti atskirų jų rūšių paplitimą bei modeliuoti nusikalstamų veikų prevencijos strategijas.
Jų pastebėtą tendenciją patvirtina ir teisėtvarkininkai - policijos pareigūnai irgi sako, kad pastaruoju metu daug vagysčių vyksta prie didžiųjų prekybos centrų - "Akropolio", "Arenos", "BIG'o".
Kur ir kam nesaugiausia
Remdamiesi registruojamų nusikaltimų statistika policininkai sako, kad žmonės neretai apvagiami per kai kuriuos masinius renginius teatruose, Klaipėdos koncertų salėje ir vienintelėje arenoje. Taip pat neretai nukenčia atvykusieji pasigrožėti pajūriu (II Melnragėje, prie Olando Kepurės, neįgaliųjų pliažo automobilių stovėjimo aikštelėje) bei automobilius vadinamojo ligoninių miestelio stovėjimo aikštelėse palikę žmonės.
Kišenvagystės dažniausiai vykdomos masinio susibūrimo vietose - parduotuvėse, autobusuose, turguose, mugėse.
Policininkai išskiria vagystes iš parduotuvių - iš jų vagiamos įvairios prekės, kurias galima greitai realizuoti turgaus prekeiviams, lombardams ir t. t. Nors jų, kaip nusikalstamų veikų, pernai Klaipėdoje registruota mažiau - 177 (2014 metais - 262), tačiau nemažai užfiksuota kaip administracinių nusižengimų.
Plėšimai dažniausiai vykdomi netoli naktinių gėrimų parduotuvių, naktinių klubų, lombardų, prekybos centrų kiemuose, narkotikų pardavimo taškų kaimynystėje.
Pasak uostamiesčio policininkų, dažniausiai apiplėšiamos pagyvenusios moterys ir apgirtę vyrai. Tačiau kartais nukenčia ir merginos bei blaivūs smulkesnio kūno sudėjimo vyrai, grįžtantys vėlyvu metu, ypač kai užpuolikų būna du ir daugiau.
Ar vagysčių uostamiestyje mažėja?
Apie tai, kaip vagystes vertina mokslininkai, kalbėjomės su Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro sociologijos profesoriumi dr. Arūnu Acumi.
Jis dalyvauja mokslininkų grupės (kartu su sociologu Liutauru Kraniausku, geografais Eduardu Spiriajevu ir Laimonu Beteika) vykdomame projekte "Erdvinio nusikalstamumo dinamikos analizė Klaipėdoje 1990-2010 metais", kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Vagystės, kaip labiausia paplitusi nusikalstama veika, yra vienas iš jų tyrimų objektų. Grupės darbą koordinuojantis L. Kraniauskas profesorių A. Acų apibūdina kaip šio projekto vagysčių specialistą.
Ar 2015-aisiais vagysčių dinamika Klaipėdoje pakito palyginti su 2013-2014 metais? - "Vakarų ekspresas" paklausė mokslininko.
2015 metais mieste užregistruota 1 612 vagysčių (5 255 nusikalstamų veikų), 2014 m. - 1 865 (5 562), o 2013 m. - 1 939 (6 253). Galima teigti, kad registruotų vagysčių skaičius mažėja.
Į policiją kreipiasi ne visos aukos
Kaip galima paaiškinti tokią tendenciją?
Neturėtume pamiršti, kad registruoto nusikalstamumo duomenys yra sudėtinga įvairių visuomenėje vykstančių procesų išdava. Jie atspindi ne tik realius nusikalstamų veikų pokyčius, bet ir baudžiamosios politikos, nusikaltimų atskleidžiamumo ir registracijos, gyventojų požiūrio į nusikalstamumą, policiją, kriminalinę justiciją ir valstybę bendrus pokyčius. Oficialioji nusikalstamumo statistika turi sisteminę silpnybę. Ši silpnybė - latentinis (paslėptas. - Autor. past.) nusikalstamumas - daugybė nusikalstamų veikų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį ir dėl to neužregistruojamos.
Dėl šios aplinkybės tikrasis nusikalstamumas gali dešimtimis kartų skirtis nuo oficialios statistikos teikiamų duomenų. Remiantis Lietuvoje 2012 metais atliktos viktimologinės (viktimologija - kriminologijos šaka, tirianti nusikaltimų aukas. - Autor. past.) apklausos duomenimis, tik 58 proc. nukentėjusių nuo vagysčių kreipėsi į policiją. Todėl tas faktas, kad šio laikotarpio pabaigoje registruotų vagysčių skaičius tiek Lietuvoje, tiek Klaipėdoje buvo keletą kartų mažesnis nei daugelyje Vakarų Europos valstybių, visai nestebina.
Galima formuluoti dar vieną vagysčių mažėjimo hipotezę - vis labiau plintantis nusikalstamumas elektroninėje erdvėje (pasinaudojimas tapatybės duomenimis, elektroninė prekyba, apgaulės būdu išprovokuoti piniginiai pervedimai ir kt.). Nusikaltėliai vieni pirmųjų pasinaudoja naujomis technologijų galimybėmis.
Kadangi vartotojams trūksta technologinių ir saugaus elgesio elektroninėje erdvėje žinių, elektroninių nusikaltimų plitimas tampa kasdienybe. Kadangi, pvz., tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje pastebimos ne veikos atlikimo metu, o gerokai vėliau, jų latentiškumo mastai yra labai dideli. Nors nuo tapatybės vagysčių nukenčia bankai, tarptautinės korporacijos, valstybės, tačiau šios veikos retai patenka į oficialią statistiką.
Bendrininkų neišduoda
Ar vagystes galima sieti su pragyvenimo lygiu?
Daugeliui atrodo, kad kuo blogiau gyvename, tuo labiau norime praturtėti kitų sąskaita. Tačiau visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mes, išėję iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką, perėmėme vartotojiškos visuomenės vertybes. Įvykę politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai turi įtakos gyvenimo būdo transformacijai. Sąlyginai pavadindami 2009 metus krizės kulminacijos metais ir palygindami juos su 2013 metais, kuriuos galima pavadinti lėto augimo metais, pamatysime, kad tiek bendro nusikalstamumo, tiek ir vagysčių duomenys mažai skiriasi.
Mokslininkai ieško atsakymų nusikalstamumą aiškinančiose teorijose bei tyrimų mokslinėse įžvalgose, kur nusikalstamumo fenomenas aiškinamas holistiniu (reiškinį suvokiant kaip tam tikrą vientisą visumą. - Autor. past.) principu.
Ar vagys irgi tampa modernesni, profesionalesni?
Galima teigti, kad pradedantys, mažiau kvalifikuoti, degraduojantys, priklausomybes turintys individai renkasi tradicines vagystės formas, o ambicingi, godūs jauni žmonės keliasi į elektroninę erdvę, kur atlygis - solidesnis, o galimybės būti sulaikytam - mažesnės. Šiandien vagystės elektroninėje erdvėje dar mažai ištirtos.
Šio laikotarpio valstybinė statistika rodo, kad asmenų, kurie vagia grupėmis, sumažėjo dvigubai. Žinant, kad vagystės, kaip dar 1937 metais tvirtino JAV sociologas ir kriminologas Edvinas Saterlendas (Edwin Sutherland), dažniausiai yra atliekamos didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis, tokia tendencija įgalina daryti prielaidą, kad grupei asmenų įvykdžius nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn patraukiamas tik vienas asmuo. Taip nusikaltėlių grupės sėkmingai ginasi nuo teisėsaugos sistemos - sulaikytas asmuo prisiima atsakomybę, o bendrininkų neišduoda.
Žmogaus prigimtis nesikeičia
Kokios vagysčių rūšys yra populiariausios? Ar egzistuoja klasikiniai vagysčių objektai? Kokios netikėčiausios vagystės?
Skirstydami vagysčių rūšis mes naudojame Vidaus reikalų ministerijos taikomą vagysčių klasifikaciją - vagystės iš gyvenamųjų patalpų, vagystės iš automobilių, kišenvagystės, automobilių vagystės, asmens tapatybės vagystės ir kt. Kalbėdami plačiau apie turtinių nusikaltimų rūšis, šalia vagysčių išskiriame plėšimus, sukčiavimą, turto prievartavimą.
Taip, klasikiniai vagysčių objektai egzistuoja - pinigai, juvelyrika, meno kūriniai ir kt. Žmogaus prigimtis nesikeičia, tačiau keičiasi jo socialinė aplinka. Visuomenės gyvenimas keičiasi. Tam ypač didelę įtaką turi labai greitai besivystančios ir į mūsų kasdieninį gyvenimą besiveržiančios technologijos. Vis daugiau, ypač jaunų, žmonių, didesnę savo gyvenimo laiko dalį praleidžia virtualioje, o ne fizinėje erdvėje. Dažnai virtuali erdvė suteikia galimybes neteisėtai praturtėti. Taigi klasikiniai vagysčių objektai pasipildo informacinių technologijų produktais.
Mus, sociologus, domina pats vagysčių fenomenas, bet kaip miesto gyventoją mane stebina žmonių patiklumas, negebėjimas saugoti savo aplinkos, per mažas dėmesys bendravimui kaimynystėje, turimi dideli kiekiai grynųjų pinigų, kurie vagiami ne tik iš gyvenamųjų būstų, bet ir iš automobilių.
Pokyčiai vagysčių geografijoje
Kuriose Klaipėdos vietose vagystės vyksta dažniausiai?
Į šį klausimą nėra lengva atsakyti keliais sakiniais. Atliekant tyrimą miesto nusikalstamumo erdvė buvo padalinta į 6 nusikalstamų veikų teritorinius klasterius įvertinant tų veikų intensyvumo lygius.
Miestiečiai dar prisimena, kurie Klaipėdos rajonai buvo laikomi pavojingiausiais. Tai pietinės miesto dalies gyvenamieji mikrorajonai (Debreceno, Vingio, Žardininkų, Bandužių, Laukininkų, Poilsio gatvės). Tačiau miesto ekonominis ir socialinis vystymasis, naujų verslo, vartojimo ir poilsio erdvių susiformavimas lėmė pokyčius vagysčių "geografijoje".
Didžiausias kiekis vagysčių įvykdomas tuose miesto rajonuose, kurie ribojasi su pagrindinėmis miesto magistralėmis - Taikos prospektu bei Šilutės plentu. Išilgai šių gatvių išsidėstė didžiausi modernūs prekybos centrai, ypač miestiečių ir atvykėlių pamėgtas "Akropolis", savo veiklą pradėjęs 2005 metais. Šio prekybos centro įtaka vagysčių geografiniam pasiskirstymui - išskirtinė. Jame ne tik apsiperkama, bet ir leidžiamas laisvalaikis.
Kadangi lietuviai išlaikė įprotį pirkti už grynus pinigus, į didžiuosius prekybos centrus patraukė ir vagys. Taip susiformuoja nusikalstamumo trikampis - atsipalaidavę, besiilsintys pirkėjai; motyvuoti profesionalūs ir nelabai kvalifikuoti vagys bei nepakankama apsauga. Visa tai sudaro palankias sąlygas nusikaltimams. Per penkerius metus vienas prekybos centras radikaliai performavo vagysčių paplitimo geografiją. Fenomenalus pasiekimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą