Kultūros dieną – „Po baltų Lietuvą“

Praėjusiais metais TV laidų ciklas „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ pristatė įvairių baltų kultūros sričių Lietuvos mokslininkus, specialistus ir jų tyrinėjamas temas bei menininkus, kuriuos įkvepia kurti mūsų senosios kultūros vaizdiniai. Naujas TV laidų ciklas „Po baltų Lietuvą. Padavimų žemėlapis“ pratęs pirmąjį – toliau gilinsimės į baltiškąją Lietuvos kultūrą, tačiau kitu aspektu, šį kartą supažindindami su vietovėmis, apie kurias iki šiol dar pasakojami padavimai ir legendos.

Kai sakome „žemėlapis“, turime mintyje, kad jame bus pažymėtas realus objektas. Laidose rodysime ne tik geografinius objektus ar išlikusius kultūros paminklus, bet ir pasakosime su jais siejamus baltų dvasinę pasaulėjautą atspindinčius pasakojimus – padavimus.

Šiandien Lietuvių tautosakos rankraštyne saugoma daugiau kaip 20 000 padavimų apie įvairias Lietuvos vietas – ežerus, upes, šaltinius, pelkes, kalvas, laukus, daubas, taip pat gamtos objektus – medžius, akmenis, kaimus, miestus, istorinius įvykius ir iškilias asmenybes. Niekas negali pasakyti, kiek padavimams metų, tačiau, be abejonės, jie „įaugę“ ir į Lietuvos kraštovaizdį, ir į mūsų pasaulėjautą.

Pirmoje laidoje (balandžio 15 d., sekmadienį, 9 val. / kartojimai: 16 d. 10.30 val., 18 d. 17.30 val., 19 d. 12.00 val., 21 d. 15.20 val.) kalbėsime apie mitinius milžinus, „pirmuosius Lietuvos gyventojus“. Sužinosime, kokie jie buvo ir ką veikė. Apsilankysime Pamaryje, kur yra išlikusi Drevernos kopa ir padavimas apie ją – „Milžino supiltas kalnas“. Atsivers įspūdingas dar žiema ir žvarbiu vėju alsuojantis kraštovaizdis, apšviestas pavasarinės saulės, kurios spinduliai šildys kaip ir širdinga „Žvejyčių“ daina, ir ansamblio vadovės, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorės Virginos Asnauskienės pasakojimas.

Antroje laidos dalyje keliausime į Žemaitiją, į milžino Džiugo įkurtus Telšius ir netoliese esančius Džiuginėnus, kur iškilęs Džiuginėnų piliakalnis. Padavime „Džiugo kalnas“ pasakojama, kad jame yra milžinai ir kad jei „bus kokia jau didelė bieda Lietuvai, tad milžina kelsis. Nu vot kalbama yr, ar ten bus tep, ar ne?..“ Mitologė Daiva Vaitkevičienė atskleis, kuriame Lietuvos regione daugiausia sutinkama padavimų apie milžinus ir su kuo lietuvių mitologijoje yra siejami milžinai.

Kitoje laidoje padedant miškininkui Arūnui Sakalauskui ieškosime žemaičių Kalendoriaus – Piliakalnio miško 40 kvadrate, netoli Dybos kalno, esančios daubos, su kuria susijęs vienas įdomiausių Platelių padavimų apie orus pranašaujančias daubas. Taip pat sužinosime apie rečiau pasitaikančius senovės lietuvių spėjimus ir tikėjimus apie orus.

Apsilankysime ir netoli Salantų, ant Alkos kalno, kuris vadinamas Aukos kalnu. Pasak tyrinėtojų, Alkos kalnai yra būdingos žemaičių ir kuršių šventvietės. Su jomis siejami padavimai apie vaidilutes. Beje, manoma, kad šiame ir Palangos Birutės kalne šventoji ugnis buvo užgesinta vėliausiai Lietuvoje. Netikėtai sutiktas vietos gyventojas Robertas Beniušis parodys, kur yra šaltinis, Alkos kalno akmuo su įduba, ten augusio Šventojo ąžuolo vieta, o mitologė Daiva Vaitkevičienė papasakos, kodėl senosiose šventvietėse buvo kurstoma šventoji ugnis. Balticum TV laidą rodys balandžio 22-ąją, kai minėsime tarptautinę motinos Žemės dieną. 

Pašnekovus kalbino režisierė Nijolė Jačėnienė, unikalius aplankytų vietovių vaizdus nufilmavo operatorius Saulius Gudas, laidas montavo ir padavimų žemėlapį „braižė“ Algis Galatiltis, vinjetę sukūrė Tadas Sokolovas, muziką – Kristijonas Lučinskas, tekstus skaitė aktorius Sigutis Jačėnas. Dėkojame už pagalbą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Klaipėdos apskrities viešajai Ievos Simonaitytės bibliotekoms, leidyklai „Alma littera“, knygos „Lietuva. 101 legendinė vieta“ autoriams Daivai Vaitkevičienei ir Vykintui Vaitkevičiui. Laidų ciklą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rengia VšĮ „Vieno aktoriaus teatras”. Informaciniai projekto partneriai – portalas Alkas.lt ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.