„Jauno teatro dienos“: „Aktorius turi gyventi kūne“

„Jauno teatro dienos“: „Aktorius turi gyventi kūne“

Prieš pasitinkant naujus dienos iššūkius „Jauno teatro dienos“ festivalio dalyviai turi unikalią galimybę kiekvieną rytą pasitikti su Šeiko šokio teatro šokėjomis ir choreografėmis Gintare Marija Ščavinskaite ir Dovile Binkauskaite.

Pagrindinis šio teatro tikslas yra populiarinti šiuolaikinio šokio žanrą Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje. Šio teatro spektakliai išsiskiria tarpdisciplinine kūryba, kuri jungia įvairias meno formas, kultūrinį paveldą.

Užsiėmimų metu per įvairias užduotis, tokias kaip improvizacija, darbas grupėse, porose ir pavieniui, kiekvieną rytą festivalio metu lavinamas kūno mobilumas, erdvės pojūtis, bei sceniškumas. Kūno tempimo pratimai padeda teatro kūrėjams atpalaiduoti įtampos taškus bei pasiruošti aktyviai dienai.

Įsijungdami į šį procesą renginio dalyviai praplečia savo judėjimo, meninės raiškos ribas ir perteikia kur kas įtaigesnę kūrinio interpretaciją scenoje.

G. M. Ščavinskaitė sako, jog paprašyta pravesti šiuos užsiėmimus ypatingai apsidžiaugė. „Iš karto sutikome! Buvo džiugu sulaukti šio pasiūlymo“.

D. Binkauskaitė akcentuoja, jog dalyviai yra labai aktyvūs, lengvai įsitraukiantys ir ypač motyvuoti. „Smagu, kad atvykę į rytinius užsiėmimus jie ieško ir analizuoja tą medžiagą, kurią mes duodame.

Jie įeina ir priima ją, mokosi, kaip reikėtų su ja būti“.

G. M. Ščavinskaitė pastebi ryškius skirtumus: kurie aktoriai ir festivalio dalyviai turi daugiau patirties šokio sferoje ir kurie, galbūt, pirmąkart su tuo susiduria.

„Labai matosi ir galima nesunkiai atskirti, kurie iš dalyvių ne tik domisi šokiu, bet ir patirties turi daugiau už kitus šioje srityje, kurie labai jaučia savo kūną, yra ir tokių, kuriems tai visiškai nauja“.

Šokėja pabrėžia, jog kūno lavinimas, kaip disciplina, labai reikalinga žmonėms, dirbantiems aktorinį darbą. „Savo kūno „supratimas“ ir pajautimas aktorystės sferoje, manau, atveria kur kas daugiau galimybių. Juk visada geriau turėti daugiau „įrankių“, negu mažiau“, - kalbėjo mergina.

„Aktorius privalo kalbėti ne tik balsu, bet ir kūnu. „Kiek tavo kūnas gyvas, tiek tu pats esi gyvas ir gali išreikšti save. Aktorius turi gyvent savo kūne, kalbėti juo“, - savo mintimis dalijosi D. Binkauskaitė.

Šeiko šokio teatras – šiuolaikinį šokį puoselėjanti organizacija, kurios veikla apima šokio ir muzikos spektaklių, įtraukiojo teatro, meno netradicinėse erdvėse (site-specific), performanso žanrus bei šokio edukacijos, teatro laboratorijos kryptis.

Aukščiausius scenos menų apdovanojimus pelnęs kolektyvas, savo veiklą pradėjęs Klaipėdoje, Lietuvoje per šešerius veiklos metus spektaklių geografiją išplėtė į daugybę skirtingų šalių. Kalbantis universalia šokio kalba - be suvaržymų, cenzūros, apribojimų – politinių, kultūrinių, etninių religinių, socialinių.

Šeiko šokio teatro repertuare – jautrūs ir paveikūs, kūrybiškumą skatinantys spektakliai vaikams, aktuali, provokuojanti, drąsi, ironiška ir jausminga produkcija suaugusiems.

Teatro meno vadovė – Agnija Šeiko.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder