Aušros Čapskytės knygos ženklų labirintai

Aušros Čapskytės knygos ženklų labirintai

Lyg ir neįprasta rengti parodas gydymo įstaigose, bet Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos - didelis miestas mieste. O net mažame mieste būna nors viena dailės galerija. Tad grafikės Aušros Čapskytės ekslibrisų paroda „Kryžiažodis“ - labai ten tinka. Juo labiau kad gydytojai, pasak sociologinių tyrimų, yra vieni iš labiausiai tebeskaitančių popierines knygas žmonių.

Tai labai individualu

Pasaulyje yra daug mūsų tapatybės patvirtinimo ženklų: gimimo liudijimas, pasas, socialinio draudimo numeris, mokėjimo kortelė su pavarde... Toks pat asmens tapatybės patvirtinimo ženklas yra ekslibrisas. Anot vilnietės grafikės, kiekvienas žmogus šitame skubančiame skaičių, numerių ir kodų pasaulyje turi turėti „gyvą“ savo ženklą, savo asmeninį simbolį - ekslibrisą. „Labai gerbiu kolegas Alfonsą Čepauską, Valerijoną Jucį, Kęstutį Ramoną ir kitus, kurie kuria tuos mažus simbolius, organizuoja ekslibrisų parodas, rašo ir kalba apie ekslibriso spausdinimo technikas ir panaudojimą“, - sako moteris.

Per dvidešimt pastarųjų metų Aušra ekslibrisų sukūrė tikrai daug. Tai dailininkės savotiškos dovanos jos gyvenime akivaizdžiai ir neakivaizdžiai sutiktiems žmonėms. Knygos ženklai - gydytojams, rašytojams, taip pat ekslibrisai, skirti šeimoms, organizacijoms. Juos žmonės užsako gimtadienio, vedybų, mokslinio vardo gavimo ir kitomis progomis. Ir kas tikrai autorę džiugina - naudoja.

Mokytojo V.Kisarausko paskatinta

„Kai mokiausi M.K.Čiurlionio menų mokykloje, mokytojas, žinomas grafikas Vincas Kisarauskas mums, turbūt šeštokams, davė užduotį sukurti sau ženklą - ekslibrisą. Tuomet net negalėjo ateiti į galvą, kad ekslibrisas, jo kūrimas taps viena iš mėgstamiausių mano darbo sričių. Gegužės mėnesį kalbėdamas per Lietuvos technikos bibliotekoje vykusios ekslibrisų parodos, skirtos žurnalistams, atidarymą menotyrininkas Albertas Vaidila pasakė, kad „ekslibrisas - suvenyrinis bičiulystės ženklas“. Tada pagalvojau apie medų... Ir tikrai - dailininkai lyg auksinės bitės po mažą kruopelę renka „žinias“ apie asmenį ar instituciją, kuriai bus kuriamas ekslibrisas. Dažnai tai tampa ne tik užsakomuoju darbu, bet ir pagarbos ar draugystės ženklu - dovana“, - sako dailininkė.

Lyg brangenybių dėžutė

Dailininkė ekslibrisą - tą mažą piešinį - lygina su brangenybių dėžute, nes jame turi tilpti patys svarbiausi konkretaus žmogaus simboliai - tai, kas būtent tą žmogų skiria iš tūkstančio kitų. Tai, kas „dokumentuoja“ to žmogaus asmenybę. „Mes visi tokie skirtingi. Kaipgi Jos Didenybė Sėkmė gali mus atskirti tarp beveidžių skaičių ir asmens kodų? Vis daugiau žmonių, kurių tapatybę patvirtina tik numeriai dokumentuose, nori turėti SAVO asmeninį ženklą, įsitikinusi grafikė. - Ekslibrisas gyvena tada, kai yra naudojamas - žymi knygas, segtuvus, puikuojasi ant vokų, laiškinio popieriaus, atvirukų ar įrėmintas kabo prie rašomojo stalo. O kiekvienas naujas mano ekslibrisas keliauja pas savo draugus - į parodą“.

Žmogus gali turėti ir naudoti tiek skirtingų ekslibrisų, kiek nori. Mes gyvename ir keičiamės, anot medikų, kas septynerius metus. Taigi kas septyneri metai galima pakeisti ir savo ženklą. „Juokas juokais, bet jeigu kokiai nors apklausai reikėtų pasakyti, kurių profesijų žmonės labiausiai myli knygas (o gal net daugiausia parašo tikrų popierinių laiškų), tai pagal savo kurtus ekslibrisus (laiškinį popierių ir vokus, puoštus ekslibrisais) tvirtai žinau - medicinos darbuotojai. Ekslibrisas - tartum slaptas kambarėlis didelėje pilyje“, - įsitikinusi Aušra.

Išminties raktas

„Parodą, kuri šiuo metu vyksta Santariškių klinikose, pavadinau „Kryžiažodis“, nes ekslibrisas ir yra kryžiažodis. Kiekvienas iš šių mažų piešinių turi savo atsiradimo istoriją. Ekslibriso kūrimo pati pradžia yra tartum psichoterapijos seansas, - šypsosi dailininkė. - Tas, kuriam bus kuriamas ekslibrisas, yra prašomas papasakoti apie save ar tą, kuriam ekslibrisas bus dovanojamas. Kalbėdamas žmogus atranda daug seniai pamirštų savo gyvenimo smulkmenų, prisimena stebinančių dalykų apie save, savo vaikystę, neišsipildžiusias pamirštas svajones, norus ir sapnus“. Pagrindinė ekslibriso savybė - kuo glaudesnis santykis su adresatu. Būna nelengva, kai Aušrai reikia iš tūkstančių smulkmenų pasiimti tai, kas taps piešinio esme - pagrindiniu simboliu, pagrindine metafora ar siužetu. Paskui daugelis smulkmenų nubyra, o kažkas tampa ekslibriso pagrindu.

Ekslibrisai - maži kryžiažodžiai. Juose daug informacijos apie konkretų žmogų, jo profesiją, pomėgius, asmenybę. „Dažnai naudoju piešinyje įvairius tekstus - savininko mėgstamą eilėraščio eilutę, lotynišką posakį, linkėjimą. Mano ekslibrisai - kryžiažodžiai, kuriuos gali išspręsti tik tas, kuris turi „raktą“. O „raktiniai žodžiai“ - neskubėjimas ir pastabumas“, - sako kūrėja.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder