Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, žymus karvedys Jonas Karolis Chodkevičius su žmona Sofija Kretingoje pastatė bažnyčią su pranciškonų vienuolynu, kuriame broliai vienuoliai gyvena ir dabar. Bažnyčios rūsyje, po didžiuoju altoriumi, buvo įrengta fundatorių laidojimo kripta, išlikusi iki šių dienų su puošniais Chodkevičių šeimos narių sarkofagais, primena ELTA.
Būdamas Žemaičių seniūnu, J. K. Chodkevičius 1602 m. Kretingoje įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605-1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII-XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo savivaldos teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją.
Restauruoti sarkofagus pradėta prieš aštuonerius metus, Kultūros paveldo departamentas buvo sudaręs šių sarkofagų tyrimų ir restauravimo darbų programą. Restauruoti visi penki Kretingos bažnyčios rūsyje buvę sarkofagai: etmono Jono Karolio Chodkevičiaus ir jo žmonos Sofijos, judviejų dukros ir dviejų sūnų. Dar viename ilsisi su Chodkevičių šeima nesusijusio, šimtmečiu vėliau palaidoto vaiko palaikai.
Pirmasis restauruotas trečiojo Chodkevičių vaiko Jono Kazimiero sarkofagas. Vaikas gimė 1605 metais ir išgyveno vos keturias valandas. Iš alavo išlietas, graviruotas renesanso stiliaus sarkofagas saugomas bažnyčios rūsyje nuo 1607 metų. Jį restauruojant pašalinti geometriniai iškrypimai, retušuoti dangčio tekstai ir piešinys, paviršius tonuotas, grąžinant jam seno alavo spalvą.
Paskutinis į kriptą grįžo S. Mieleckaitės-Chodkevičienės sarkofagas - bene gražiausiais ir didingiausias iš esančių kriptoje. Vien jam restauruoti prireikė dvejų metų.
Visi Kretingos bažnyčios kriptoje esantys sarkofagai yra iš dabar ne itin vertinamo ir trumpaamžiu laikomo alavo, tačiau paveldosaugininkų teigimu, Chodkevičių alaviniai sarkofagai yra unikalūs kultūros paminklai. Jų meninė branda bei techniškai profesionalus atlikimas liudija apie to meto subtilų visuomenės skonį bei išprusimo lygį.
S. Chodkevičienės sarkofago sugrįžimu baigta tvarkyti Kretingos bažnyčios fundatorių kripta. Tokių senų - neišdraskytų LDK didikų laidojimo kriptų Lietuvoje tėra kelios, viena iš jų - Radvilų kripta su restauruotais sarkofagais Kėdainių reformatų bažnyčioje. Dauguma didikų kapaviečių dažnų karų ir suiručių laikais buvo plėšiamos ir naikinamos, grobiant įkapių brangenybes ir metalinius sarkofagus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą