Solidų ir sudėtingą repertuarą atliekantis kolektyvas, keturiems balsams aranžuojantis įvairios stilistikos kūrinius, scenoje žavi aukšta atlikimo kokybe ir puikiu skoniu. Nepriekaištingo įspūdžio kaina - kasdienės repeticijos, nuolatinės diskusijos ir nenutrūkstamas kūrybinis bendradarbiavimas.
Šiemet Aušra Smičiūtė, Kristina Jatautaitė, Rasa Serra ir Mindaugas Putna pateko į Suomijoje, Tamperėje, vyksiančio vokalinės muzikos festivalio-konkurso "Tampereen Savel" finalą, kuriame birželio 8-9 d. "Cappella'A" lauktų akistata su 13 konkurentų.
Dar po poros savaičių, birželio 25-26 d., ketvertukas laukiamas jau Europos pietuose - a cappella ansamblių konkurse "Solevoci", kuris vyks Italijoje, Varese mieste. Renginyje klaipėdiečiai galės ne tik pristatyti savo programą bei laimėti solidžius prizus, bet ir dalyvauti komisijos narių meistriškumo pamokose.
Ką tik kolektyvą pasiekė dar dvi malonios žinios. Rugsėjo pirmosiomis dienomis dainininkai organizatorių asmeniškai pakviesti dalyvauti tarptautiniame a cappella vokalistų konkurse "Vocal Marathon" Kroatijoje, Adrijos jūros pakrantėje esančiame Rijekos mieste. O kiek vėliau rudenį - prestižiniame vokalo konkurse egzotiškajame Taivane. Į šį renginį kviečiami tik kituose konkursuose puikiai pasirodę atlikėjai.
Tačiau kasdienio gyvavimo garantijomis "Cappella'A" pasigirti negali - formaliai kvartetas tebėra bendraminčių ansamblis, neturintis juridinio statuso, vadybos bei kitų specialistų.
"Viską darome patys. Konkursai - prabanga, kurios be aplinkinių paramos sau leisti negalime. Todėl kreipiamės į miesto verslininkus bei visus geros valios žmones prašydami finansiškai prisidėti prie mūsų veiklos", - sakė kvarteto nariai, gegužės 5 d. visus pakviesiantys į renginių salėje "Vakaris" (Naujojo Sodo g. 1, viešbučio "Amberton Klaipėda" II aukštas) vyksiantį paramos koncertą, kuriame demonstruos virtuozišką dainavima a cappella. Įėjimas - nemokamas, tačiau jūsų finansinė parama kolektyvui - labai vertinga ir laukiama.
Aštuoneri metai vokalinės muzikos kolektyvui - daug ar mažai?
A. Smičiūtė: Pasaulyje žinomų vokalinių grupių amžius - nuo 20 metų. Kaipsyk tarpusavyje kalbėjomės, kad pas mus manoma: kuo jaunesnis į sceną, tuo esą geriau. Tačiau dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose pastebėjome, kad į a cappella kolektyvus susirenka brandesni žmonės, ir mūsų ansamblis net nepatenka į įprastas amžiaus ribas.
Kodėl taip yra?
K. Jatautaitė: Ne visada du gerai dainuojantys solistai dera kartu, ir kuo gausesnis ansamblis - tuo sudėtingiau. Manau, dėl to a cappella ansamblių meistriškumas kainuoja daugiau laiko, pastangų, prašosi ilgesnio "susidainavimo".
Kokia jūsų ilgalaikės sėkmės sąlyga?
A. Smičiūtė: Vienareikšmiškai - idėja. Ją iškėlėme su bendraminčiu Mindaugu, daug diskutavome ir vieną dieną priėjome sprendimą įkurti ansamblį. Beje, kai pati buvau studentė, Klaipėdos universiteto Menų fakultete turėjome merginų kvartetą, dainavome daugiabalsius džiazo kūrinėlius - tai, ko pačios klausėmės: "The Manhattan Transfer", "Take 6". Dabar tokių grupių yra daug.
K. Jatautaitė: Vos iškišę nosį iš Lietuvos pamatome, kokia turtinga yra vokalinė muzika. Kad ir aplinkinėse šalyse - Lenkijoje, Vokietijoje - veikia begalė tokių grupių, rengiami festivaliai bei konkursai.
Kodėl šis judėjimas nepopuliarus Lietuvoje?
K. Jatautaitė: Galbūt sudėtinga išsaugoti idėją, kuri mus laiko iki šiol?
Ką jūsų žanro atlikėjams suteikia tarptautiniai konkursai?
A. Smičiūtė: Drįsčiau sakyti, jog Lietuvoje esame vienintelė tokia džiazinės muzikos a cappella grupė. Kai susirenka daug atlikėjų, lengviau vertinti savo vietą šioje muzikoje. Per įvairius ieškojimus gali netyčia ir nuklysti netinkama kryptimi, o konkursai viską sudėlioja į vietas.
Viena vertus, a cappella muzika skirta klausytis ir yra labai vertinama melomanų. Kita vertus, ji nėra transliuojama populiariųjų radijo stočių, gyvuoja savo nišoje, ir pabendrauti su to paties žanro atstovais mums tenka nedažnai. Tad per konkursus gauname progą pasitikrinti save ir garsinti savo vardą, pasisemti kūrybinės dvasios ir idėjų.
Prašosi mintis, kad tokio pobūdžio kolektyvui būtina turėti ilgalaikį veiklos planą.
K. Jatautaitė: Kaip tik vakar kalbėjomės, kad veiklos planavimui reikia dar vieno žmogaus. Mes galime tik apsitarti, bet užkurti didelį perspektyvų darbą patiems sudėtinga. Kol kas plaukiame pasroviui, bet tikimės, kad atsiras žmogus ar keli žmonės, kurie mums padės.
A. Smičiūtė: Pasižiūrėjęs, su kokiomis komandomis į konkursus atvažiuoja grupės iš kitų šalių, pasijunti labai vienišas, nes turi ne tik sudainuoti, bet ir apsirengti, pasidažyti, parašyti aranžuotes, ir visa tai - pats. Kai matai, kad kitiems atlikėjams garso patikrinimą surengia specialistai, už juos prekiauja kompaktiniais diskais, o per pasirodymą paduoda jau įjungtus mikrofonus, supranti, kad turi reikalų su komanda, dirbančia bendro rezultato vardan. Tokiu atveju mes galėtume nuversti kalnus. Bet tam reikia tokių pat idėjinių žmonių kaip mes patys.
Ar daug sulaukiate kvietimų koncertuoti?
A. Smičiūtė: Norėtume daugiau. Jeigu koncertinė veikla būtų intensyvesnė, daug kas klostytųsi kitaip. Pavyzdžiui, turime kvietimą šią vasarą koncertuoti Austrijoje. Tačiau važiuoti vien dėl koncerto sau leisti negalime. Tokių situacijų yra pasitaikę ir anksčiau. Prieš kelerius metus, kai Austrijoje dalyvavome konkurse "Vokal.Total", po jo prie mūsų priėjo vadybininkas ir pasiūlė suorganizuoti turiuką. Turėjome atsakyti neigiamai. Priežastis - artėjo laikas grąžinti kelionei nuomotą automobilį, o atsisakyti kelionės atgal sau leisti negalėjome.
Ar mėginote įforminti savo veiklą oficialiai, siekti paramos per projektinę veiklą?
A. Smičiūtė: Bandėme daryti šiuos žingsnius, bet, kad ir kaip būtų gaila, susidūrėme su biurokratiniais dalykais, tad planų teko atsisakyti. Neturėdami juridinio statuso, negalime rašyti jokio projekto. O tam, kad statusą įgytume, būtina vykdyti daugybę reikalavimų, tad susidarė įspūdis, kad darbas su ataskaitų rengimu "suėstų" muzikavimui skirtą laiką.
Nepaisant to, atkakliai tobulinate ansamblinio dainavimo įgūdžius.
A. Smičiūtė: Esame suvienyti dainavimo ir, gavę kvietimus į prestižinių konkursų finalus, negalime liūdėti. Širdį paglosto, kai organizatoriai į mus kreipiasi neprašyti, nors įprastai atlikėjai patys turi belstis į jų durys, pretenduodami dalyvauti konkursuose. Tad labai tikimės miestiečių pagalbos, kuri užtikrintų mums galimybę atstovauti Klaipėdai ir Lietuvai artėjančiuose tarptautiniuose renginiuose.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą