Denisas Nikitenka: Net ir simbolinis kai kurių mažosios architektūros elementų atkūrimas gali akimoju nukelti praeivius į tuos žavinguosius laikus
(6)Kai palygini su dabartiniu, sovietiniu, 1948 m. nutiestu, tai... nėra, ką lyginti.
Tilžėje spausdintas atvirlaiškis, ir fotografas turėjo labai kantriai laukti šio momento.
Vaizde - idiliškas tarpukario Klaipėdos gyvenimas: tiltu rieda elektrinis tramvajus, ponios su madingais skėčiais nuo saulės tam skirtoje salelėje laukia, kol jis pravažiuos.
Ir ta mergaitė su skrybėlaite. Atsiskyrusi nuo suaugusiųjų, atsisukusi į fotografą. Smalsutė.
Graži buvo Klaipėda. Su savitais, tik jai būdingais, miestietiškais elementais.
Labai dažnai pagalvoju, ką apie mūsų kartą, šią architektūrinio kičo senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje epochą pagalvos žmonės po 100 metų?
Gal progresas bus toks, jog net žeme nebevaikščiosime.
O gal senasis paveldas, kaip tai nutiko Vokietijos imperijoje, bus laikomas atgyvena. Vokiečiai juk patys valdžios parėdymu Memelburgo pilį po plytą išardė.
Sunku spręsti.
Žinau viena: net ir simbolinis kai kurių mažosios architektūros elementų atkūrimas gali akimoju nukelti praeivius į tuos žavinguosius laikus.
Man jų, tų akcentų, vis dar trūksta. Yra, bet norisi kažko impozantiškesnio.
Originaliai Biržos tiltas jungė dabartinę Tiltų (prieškariu – Friedricho Wilhelmo) gatvę su buvusia Biržos gatve (Börsen Strasse).
Pastaroji driekėsi iki dabartinės Atgimimo aikštės vidurio (ten stovėjo Lenino paminklas), darė posūkį šiaurės rytų kryptimi ir įsiliejo į tuometę Liepojos gatvę (Libauer Strasse, dab. Herkaus Manto g.).
Po Antrojo pasaulinio karo visas tankiai užstatytas Biržos gatvės kvartalas su pačiu šiame vaizde matomu Biržos pastatu buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus: vietoje senųjų pastatų (juose veikė įvairios parduotuvės, leidykla, firmų biurai ir kt.) atsirado Lenino aikštė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą