Menininkė, tik atvykus į Klaipėdą, norėjo padaryti kažką su vandeniu. Bendradarbiaudama kartu su Klaipėdos kultūros komunikacijų centru, A. Slobodchikova pradėjo plėtoti fontano idėją. Anot autorės, fontanas - tai kolektyvinė miesto atmintis, o vanduo - gyvybės šaltinis.
Fontanai nebenaudojami pagal jų pirminę rekreacijos funkciją. Dabar jie tarnauja kaip prekybos vietos, tad akcijos iniciatorė norėjo suburti prekybininkus į vieną vietą aplink fontaną, kad šis miestui bent kelioms valandoms vėl taptų reikalingas.
Svarbiausia šios socialinės - meninės akcijos idėja buvo bendravimas ir prisiminimų atgaivinimas.
"Gali ateiti, nusipirkti ir išeiti, bet gali ir kalbėtis, sužinoti apie žmones, jų gyvenimo istorijas bei įvairius prisiminimus apie tam tikras miesto erdves",- teigė akcijos iniciatorė Antonina Slobodchikova.
Autorė bei pagalbininkai iš Kultūros komunikacijų centro kvietė šalia įsikūrusius prekybininkus persikelti ir prekiauti ant fontano kraštų.
Keista, jog vyravo įsitikinimai, kad tik vienas fontano kampas tinka prekybai. Kiti kampai, anot prekeivių, nėra sėkmingi ir ten jie nieko neparduos.
Pačiai autorei sunku buvo prikalbinti žmones pernešti braškes ar gėles ant fontano krašto. Prekybininkai nusileido tik pradėjus su jais kalbėtis lietuviškai. Kaip teigia A. Slobodchikova, žmonės jautėsi nesaugiai, kai ji juos kalbino rusiškai. Tai tarsi savikontrolė, išlikusi iš sovietinių laikų.
Ši fontano atgaivinimo akcija vienadienė, tačiau menininkė inicijuos ir kitą su fontanu susijusią akciją. Kitas fontanas, esantis prie "Aitvaro", taip pat sulauks menininkų dėmesio. Jame turėtų apsistoti ilgalaikė fontano instaliacija.
Fontano atgaivinimo idėjos - tai projekto "Going Public" dalis, kurio tikslas - nebūtinai kurti, o kviesti visuomenę išeiti į viešumą ir diskutuoti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą